Pateikiame visos dienos informacinius pranešimus apie įvykius Ukrainoje, ir užsienio pastangas siekiant suvaldyti agresorę Rusiją.
Naujoji Vengrijos prezidentė pasmerkė Rusijos agresiją
Naujoji Vengrijos prezidentė Katalin Novák šeštadienį per inauguraciją išdėstė šalies poziciją dėl Rusijos sukelto karo prieš Ukrainą, praneša portalas „Telex“.
Valstybės vadovė išvardijo 10 punktų:
– Mes smerkiame Putino agresiją, ginkluotą suverenios valstybės puolimą.
– Mes visiems laikams tariame „ne“ visoms pastangoms atkurti Sovietų Sąjungą.
– Mes, vengrai, norime taikos čia ir kaimyninėse šalyse, norime taikos, o ne karo.
– Mes reikalaujame ištirti karo nusikaltimus ir nubausti už juos.
– Mes nesame neutralūs, esame nekaltų aukų ir tiesos pusėje. Vykdome savo, kaip ES ir NATO narių, įsipareigojimus, bet, jei Vengrijos interesai to pareikalaus, mes pasakysime „ne“.
– Mes jokiomis aplinkybėmis nenorime atsisakyti savo suvereniteto, dėl kurio ne kartą kovojome, ir nuolat stipriname gynybines pajėgas.
– Mes pritariame Ukrainos prisijungimui prie ES bendruomenės.
– Mes esame pasirengę aukotis dėl taikos ir netrukdysime teikti pagalbą savo sąjungininkams, tačiau nesutiksime su sprendimais, kurie reikalauja iš vengrų daugiau aukų nei patiria žalos agresorė Rusija.
– Mes esame pasirengę tarpininkauti tarp kariaujančių šalių.
– Mes primygtinai reikalaujame užtikrinti Ukrainoje gyvenančių vengrų teises.
44 metų K. Novák tapo pirmąja moterimi Vengrijos valstybės vadovo poste ir jauniausia tarp visų ES šalių prezidentų. Iki pastarojo meto K. Novak buvo šeimos reikalų ministrė. Jos kandidatūrą iškėlė dešinioji „Fidesz“ partija, kuriai vadovauja šalies ministras pirmininkas Viktoras Orbanas.
Mariupoliui gresia didelė epidemija
Mariupoliui gresia didelė epidemija, kuri gali pareikalauti tūkstančių miesto gyventojų gyvybių. Infekcinė katastrofa užblokuotą Mariupolį gali ištikti todėl, kad mieste trūksta vandens, sugadinta kanalizacijos sistema, o namų griuvėsiuose yra daug lavonų.
Tai pareiškė Ukrainos Aukščiausiosios Rados įgaliotinė žmogaus teisėms Liudmila Denisova, praneša portalas „rbc.ua“.
„Didžiausia Mariupolio problema – švaraus geriamojo vandens stygius, mieste jo nėra. Be to, susiklostė kritinė situacija dėl trūkusių kanalizacijos tinklų. Gresia pavojus, kad nešvarumai atsidurs miesto gatvėse ir jūroje“, – sakė pareigūnė.
Be to, anot L. Denisovos, epidemijos grėsmę didina ir namų griuvėsiuose pūvantys kūnai.
„Uždarius humanitarinius koridorius, daugelis žmonių, laukę evakuacijos miesto apylinkėse, vėl grįžta gyventi į Mariupolį“, – konstatavo įgaliotinė.
Kaip jau buvo pranešta, maždaug 100 tūkstančių Mariupolio gyventojų gresia nuolatinis pavojus užsikrėsti cholera, dizenterija ir kitomis infekcinėmis ligomis.
Ukraina praneša, kad nuo karo pradžios jau sunaikinta apie 27,2 tūkst. okupantų rusų
Rusijos armija Ukrainoje nuo vasario 24 d. iki gegužės 14 d. jau neteko apie 27,2 tūkst. kareivių. Tai šeštadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.
Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 1 218 tankų, 2 934 šarvuotųjų kovos mašinų, 551 artilerijos sistemos, 195 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 88 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 200 lėktuvų, 163 sraigtasparnių, 2 059 automobilių, 13 laivų, 411 dronų, 95 sparnuotųjų raketų.
Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.
V. Zelenskis pranešė, kad Kyjive jau atnaujino darbą 37 užsienio atstovybės
Gegužės 13 d. duomenimis, savo darbą Kyjive jau atnaujino 37 užsienio atstovybės. Tai naujausiame vaizdo kreipimesi pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kurį cituoja UNIAN.
„Jau 37 užsienio atstovybės atnaujino savo darbą Kyjive. Ir aš dėkingas joms visoms, nes tai – 37 įrodymai, kad Ukraina tvirtai laikosi ir turi perspektyvų, skirtingai negu Rusijos Federacija. Esu įsitikinęs, kad netrukus ir kitos užsienio atstovybės grįš į Ukrainos sostinę“, – sakė valstybės vadovas.
Jis taip pat pabrėžė, kad vertėtų grįžti prie darbo ir visam Ukrainos verslui, kuris dar neatnaujino veiklos, nors gali tai padaryti saugioje teritorijoje.
„Užtikrinti darbo vietas ir didinti ekonominį aktyvumą dabartinėmis sąlygomis – tai irgi svarbus darbas gynybos, mūsų ateities labui“, – pareiškė V. Zelenskis.
Prieš prasidedant Rusijos plataus masto karui prieš Ukrainą Kyjive dirbo daugiau kaip 100 diplomatinių misijų.
Parengta pagal ELTA inf.