Neringa BUTKEVIČIŪTĖ
Jau šitam mėnesį kėp prasdėjo švinčių, tai pabaigos nesmoto. Kožnų sekmadėnį vis švinčiam. Varbų sekmadėnis, tadu Velykos, Otvelykis ir ketvirtoj nedėlioj – gegužės počių pirmų dienų – bus Motulas diena. Ne kasmat tėp išpuola.
Gol ir gerai. Visas švintas pralaisma, tadu ramiai galasma pradėtėn dorbus. Saulala vis aukštyn, diena ilgyn, darbų daugyn.
Jau gryčioj rasoda par lungus lipa – do diena kita ir raiks visakų žemalan kištėn. Unt palungės gerai buvo, kol maži plencėliai, o dabar agurkai, pamidorai žėdelius krauna, moža vietos pasdora.
Vokar kėp tik buvo švinto Morkaus diena. Jisai, kėp soko, žėmalį atrakina ir jau možna visus daržo dorbus lauki pradėtėn.
Galiu pasakytėn, kad par mum tokia durna mada yr, kasmat kaiminka linktynių aina, katra pirma bulbas pasodinsma, rasodų pasasma, katros pamidorai pirmi šiltnamy atsiras. Par tas linktynas vėnais matais vos nesuspykom.
Nieko nepamislijus pirma pasodinau lauki unkstyvosias bulbas ir pasidžiaugiau, kad graičiau sulauksiu švėžių bulbų. Ogi, žiūriu, mono kaiminkėla ko tai raukias, unčiakius tik trauko – paskiau gol kelias nedėlias nekalbajo.
Matau, kad raikia ratunkų darytėn, tai durni apsimatus pradėjau kalbų iš tolo.
„Gol liga kokia pristojo, kad tomstų ratai kiemi matau“, – klausiu kaiminkos. To susraukus kažin kų sumurmėjo panosaj, ošei ir sakau: „Oi, matau tomstai duntį sopa, tai nebakolbysiu. Ainu daržan bulbų atsodintų, pirmos neišdygo, o jūsų tėp gražiai sudygį, kėp rūtos žaliuoja.“
Po šitų mono žodžių stabuklas įvyko. Dingo no kaiminkos veido rūgštumas, okys nušvito, o jau kalbajimas – ba sustojimo. Do ir savo bulbų, kur atliko, atonešė, kad pasisodinčia. Pojėmiau, kų darysi.
Tik kažkėp nesgrabna buvo, kad kaiminkų apmoviau. Sudygį sanai tos mono bulbos, ale sumislijau, kad iš geros volios ir dėl ramybas geriau pamaluotėn. Gerai, kad toliau no rubėžiaus tos bulbos buvo pasodintos, tai nesmota.
Dabar visadu pavoserį pirma pažiūriu, kų kaiminka doro, ar jau daržai apsėti, o paskiau ainu daržan ir ošei rasodos sėtėn.
Jinai visadu pirma dorbus nudirba, ošei – iš poskos. Tadu ir kalbos netrūksta, ir draugysta tvirtasna.
Tėp kad neskubykit do laukan veržtis, pasdairykit, kų kaimynai doro, kad paskiau dėl cibulio loiško neraikėtų rubėžiaus kelių mėtrų tvorom tvėrtėn. Žmonas soko, kad kaimynas svarbiau už giminį, ir su jo pėštis – nevalia.
