UGNIES ŠOKIO MEISTRAS

Nuo vaikystės žinome, kad žaisti su ugnimi – pavojinga. Tačiau paslaptinga ugnies stichija išties turi savo žavesio. Ji paviliojo ir kupiškėną Dairodą Bočiulį. Jis yra Kupiškio jaunimo centre veiklą vykdančios neformalios jaunimo grupės – ugnies žonglierių „Fenix“ vadovas. 

Jurga BANIONIENĖ

Dairodai, kaip susidomėjai žongliravimu ugnimi?

Mane visuomet traukė ekstremalūs dalykai, ugnis – vienas jų. Anksčiau matydavau, kaip kiti žongliruoja, bet pats nebuvau to bandęs. Jau seniau labai norėjau pradėti žongliruoti, tačiau buvo nedrąsu nueiti pas žonglierius. Kai tuometinė jų vadovė Augustina (Zabukaitė – aut. past.) man pasiūlė pabandyti, nutariau ryžtis. Prieš ketverius metus nuėjau į Jaunimo centrą ir iki dabar ten esu. Šiandien man perduota visa lyderystė. Esu „Fenix“ grupės vadovas, vadovauju daugiau nei metus. Labai geras jausmas, kai po pasirodymų visi ploja. Tai labiausiai motyvuoja. Be to, iš šios veiklos galima ir šiek tiek užsidirbti. 

Ar bet kas gali išmokti žongliruoti ugnimi?

Gali išmokti kiekvienas, jei tik to nori ir yra motyvacijos. Dabar į grupę priimame naujus žmones, pradedame mokyti nuo pačių paprasčiausių judesių, bet pasilieka nedaug. Naujus žmones rasti sunku. 

Kiek ugnies žonglierių šiuo metu priklauso „Fenix“?

Oficialių narių, kurie dalyvauja pasirodymuose, trys – aš, Adelė Baronaitė ir Povilas Jonušys. Bet turime dar keturis, kurie mėgina žongliruoti, kurti savo programas. Tikriausiai, bus ką po savęs palikti, kas tęs šią veiklą. 

Kokių įgūdžių reikia atliekant triukus su ugnimi? Kas svarbiausia žonglieriui – greitis, reakcija? 

Aš manau, kad viskas ateina pradėjus žongliruoti. Ugnies žongliravimas dar yra vadinamas ugnies šokiu, tad į pasirodymus įeina ir nemažai šokių elementų, reikia turėti lankstumo, svarbi ir greita reakcija, bet visa tai įgyji dirbdamas, patirties gauni. Visko tikrai galima išmokti. 

Kaip, kiek dažnai vyksta jūsų treniruotės?

Renkamės kiekvieną dieną, bet kasdien rimtų treniruočių nebūna, šiaip pasukinėjame žongliravimo įrankius, pabandome sukurti kažkokių naujų judesių. Turime Jaunimo centre specialius įrankius, skirtus tik treniruotėms, ugnies jiems nereikia. Treniruojamės ir su ugnimi. 

Kokie yra pagrindiniai žongliravimo ugnimi įrankiai?

Jų yra labai daug. Mes naudojame pagrindinius – lazdas, vadinamas staffais, taip pat poi – grandines, kurių apačioje degantys kamuoliukai, vėduokles, sparkle staff’as – lazdas, turinčias po narvą abiejose pusėse su įkaitintomis žarijomis, jas daužant sklinda į degančias snaiges panašios žiežirbos.

Kaip efektus, naudojame gintaro dulkes. Aš pats moku spjaudyti ugnį, to mokau ir vieną draugą, gal kada išvysite mus abu tai darančius.

Skamba išties pavojingai… Kaip tai atliekama?

Yra tokia speciali technika – įsipilame į burną specialaus skysčio ir spjauname ugnį, iš burnos išeina didžiulis jos kamuolys. Skystis žibalo pagrindu, paskui reikia gerai praskalauti gerklę. 

Mane spjaudymas ugnimi ir domino labiausiai, išmokau ir pradėjau tai daryti prieš pusę metų. Bijojau, nes šis dalykas tikrai pavojingas, kai skystis spjaunamas, ne tiek pavojinga pati ugnis, kiek dalelės, kurios pasklinda, kai sudega kuras, jų įkvėpimas gali sukelti blogų pasekmių, šiam triukui atlikti turi būti labai geros oro sąlygos. 

Ar tau pačiam, kitiems žonglieriams, yra tekę patirti traumų, nudegimų?

Beveik per kiekvieną pasirodymą nusisvilinu plaukus, dažnai truputį apsideginu rankas, yra buvę, kad ir stipriau, reikėjo gydytis porą savaičių, bet ypatingų traumų nei man, nei dabartinės komandos nariams neteko patirti. 

Kokių saugumo priemonių imatės? 

Per pasirodymus visada turime kibirą vandens, šlapią skudurą, jei užsidegtų drabužis. Esame apmokę vienas kitą, kaip tokiu atveju elgtis, turime tam tikrus savo signalus. Yra buvę, kad drabužiai užsidegė, bet silpnai, patys beveik nepastebimai užgesinome. Per pasirodymus dažniausiai dėvime medvilninius drabužius, sintetinių vilktis negalime, nes jie lydosi. 

Net profesionalams pasitaiko visokių nesklandumų. Ar esate patekę į netikėtą situaciją per pasirodymą ar jam ruošiantis?

Kartą nuvažiavome į vieną pasirodymą ir pamatėme, kad nėra vieno svarbaus įrankio, paaiškėjo, kad buvome jį palikę Panevėžyje, teko improvizuoti, perdaryti programą. Tą pačią dieną dar sugedo garso kolonėlė. Reikėjo ieškoti, kas paskolins. Prisimenu ir savo patį pirmą pasirodymą. Atsivežėme gal 5 litrus žibalo (panašiai tiek jo ir reikia pasirodymui), jį supylėme į indelius, kad galėtume išmirkyti jame įrankius. Viena žonglierė ėjo pro šalį ir išpylė, papildėme, tada išpylė antrą kartą. Mums jo vos vos užteko pasirodymui. 

Ar daug reikia treniruotis, norint pasiruošti ugnies šou?

Taip, tuomet treniruotės būna labai intensyvios, kas dieną renkamės ir dirbame po porą valandų, turime pasirinkti muziką, suderinti choreografiją, viską sudėlioti. Mes kiekvienas kuriame savo trumpus pasirodymus, paskui juos sujungiame į vieną. Būna ir solinių pasirodymų, duetų, trio. Dirbame kartu, bendromis jėgomis, kiekvienas pasiūlo vis naujų idėjų. 

Savo grupėje turite ne tik vaikinų, bet ir merginų.

Pagrindinėje trijulėje viena panelė ir du vaikinai, pastebėjau, kad merginos net labiau susidomi žongliravimu, gal joms labiau patinka šokti.

Jei, pavyzdžiui, nesitreniruotum mėnesį, kas tada, įgūdžiai, rankų miklumas silpsta?

Kai pradedi reguliariai sukti žongliravimo įrankius, atsiranda raumenų atmintis. Aišku, nuolat išmoksti naujų judesių. Negaliu tiksliai atsakyti, nes neturėjau tokių pertraukų, per ketverius metus gal tik savaitę ar dvi ilgiausiai esu nesitreniravęs. 

Ar daug tenka pasirodyti? Kur esate kviečiami? Kam pasirodyti maloniausia?

Labai dažnai mus kviečia į Kupiškyje vykstančias šventes, nemažai važinėjame su Jaunimo centru, pasirodome per mūsų renginius. Sulaukiame kvietimų ir į kitus miestus – Panevėžį, Rokiškį, taip pat į gimtadienius ir pan. 

Žinoma, įdomiau stoti prieš publiką, kuri dar nėra to mačiusi, nes ugnies žongliravimas tikrai yra retas dalykas. Ta pirma reakcija, kai sužavime, tikrai apima labai geras jausmas. Bet labai smagu pasirodyti ir saviems, kupiškėnams. Stengiamės nuolat tobulėti ir pateikti kažką naujo. Kupiškyje jau jaučiamės žinomi. 

Kaip draugai, tėvai žiūri į šį tavo pomėgį?

Tėvai džiaugiasi, palaiko, nesako, kad pavojinga ir tuo neužsiimčiau. Draugai irgi. Juos pakviečiame pasižiūrėti savo šou.

Žongliravimas ugnimi. Tai menas ar sportas?

Aš manau, kad menas. Tikrai nelengva pritaikyti ugnį šokiui, viskas turi specifiškai derėti. Jei žonglierius tiesiog sukinės įrankius, tikrai kitiems nebus įdomu, reikia teatrališkų judesių, kad perteiktum žmonėms emociją. 

Ar mokotės iš kitų, stebite ugnies žonglierių pasirodymus?

Sudėtinga dėl to, kad ugnies žonglierių tikrai ir Lietuvoje, ir kitose šalyse nėra daug, mažai žmonių tuo užsiima. Sunku surasti kokį nors pavyzdį. Mūsų žonglieriai visko mokosi vienas iš kito, atsiranda, kas moka geriau tai daryti, kitas atkartoja jo judesius. Nėra ikonos, pagal ką bandytume daryti. 

Ar žongliravimas ugnimi vienintelis tavo pomėgis, ar jų turi ir daugiau?

Man patinka keliauti. Esu buvęs vienoje šalyje pagal „Erasmus“ programą, planuoju tai ir ateityje pakartoti. Taip pat groju gitara. Ketverius metus mokiausi groti Meno mokykloje, bet paskui išėjau ir savarankiškai gal net dar daugiau išmokau. Jaunimo centre dalyvauju įvairiose veiklose, renginiuose. Esu aktyvus šios bendruomenės narys. 

Kelintoje klasėje mokaisi. Į ką linksti? 

Esu vienuoliktokas. Mokslams kartais pritrūksta laiko, mokausi per viduriuką. Esu linkęs į medžio darbus, bandysiu su tuo sieti ir savo ateitį. Galvoju apie staliaus profesiją, norėčiau sukurti savo verslą, gaminti baldus ir pan. Nuo mažens mane tai traukia, būdamas gal 12 metų susimeistravau stalą. Esu laimėjęs kelis konkursus su medžio darbais. 

Kokie artimiausi „Fenix“ planai?

Artėja vasara, kol kas kvietimų dar neturime, bet, manau, šventėse tikrai dalyvausime.