Kupiškio technologijos ir verslo mokyklos mokinė, mokinių tarybos pirmininkė Violeta Stukaitė neturi kada nuobodžiauti. Daug laiko skiria ne tik mokslams, bet ir sportui. Nors užsiima įvairiomis sporto šakomis, didžioji jos aistra – krepšinis. Beje, į virėjos specialybę besigilinanti mergina rinkdamasi profesinio mokymo programą ilgai dvejojo, kur sukti, mat puikiai išmano ir apie statybą.
Jurga BANIONIENĖ
Virtuvėje šeimininkauja nuo mažens
Antrus metus šioje profesinėje mokykloje besimokanti Violeta sakė, kad visko išmoko iš tėčio, galėtų ir glaistyti, dažyti, tapetuoti, grindis sudėti ar baldus surinkti. Nors apsispręsti ką studijuoti buvo nelengva, vis dėlto trejus metus mokytis tik tarp vaikinų nenorėjo.
„Gaminti moku, bet žinau, kad galiu tai daryti dar geriau, taip ir išėjo, kad nutariau tapti virėja, o ne statybininke“, – tvirtino pašnekovė.
Gausioje šešių vaikų šeimoje užaugusiai Violetai sukiotis virtuvėje – vienas malonumas. Be to, virėja dirba ir jos mama, kuri išmokė puikiai gaminti.
„Kadangi mūsų šeima didelė, mama dirba, tai ėmiau jai padėti gaminti valgį, pripratau ir man labai patiko. Negalėčiau išskirti, ką ruošti labiau patinka, bet konditerija nėra mano stiprioji sritis. Žavi ji mane, bet, turbūt, dar reikia daugiau praktikos“, – svarstė mergina.
Vis dėlto išdavė, jog labai dažnai verda savo firminius žagarėlius, dar būdama maža to išmoko. Buvo metas, kai šeimą šiais skanėstais lepindavo kone kiekvieną savaitgalį, visiems jau buvo ir pabodę. Cepelinus irgi be jokio vargo pagamintų.
„Man patinka ruošti valgį namuose. Įsijungiu muziką, atsipalaiduoju. Labai nemėgstu, jei kažkas ateina padėti, man to nereikia. Kol kepa, aš galiu pjaustyti“, – kalbėjo būsimoji virėja.
Nepamirštamoji Italija
Mokytis šios specialybės Violetai labai patinka. Vienas įsimintiniausių dalykų – dviejų savaičių „Erasmus“ stažuotė Italijoje, Rodi Garganico mieste. Iki tol užsienyje nebuvusiai merginai tai paliko didžiulį įspūdį. „Italijoje gyvenome keliuose viešbučiuose, arti jūros, o aš ją dievinu. Žinoma, sužavėjo Italijos gamta, šiltas klimatas. Ir žmonės. Visi labai draugiški, tavęs nepažinodami sveikinasi, mojuoja, visuomet šypsosi. Dirbau restorane. Buvau šiltai priimta, barmenas šnekėjo angliškai, todėl puikiai susikalbėdavome. Su virtuvės šefais daugiausia bendraudavome gestais, jie parodydavo, ką padaryti.
Atlikdavome dažniau pagalbinius darbus, patys patiekalų neruošdavome. Pastebėjau, kad italai gamina labai daug patiekalų iš jūros gėrybių, įsiminė įdaru kimštos midijos, kurios verdamos sultinyje, nors pati jūros gėrybių nelabai mėgstu. Taip pat suvalgoma daug žuvies. Ir kaipgi Italijoje be makaronų, tai turbūt pagrindinis jų valgis. Mane pačią labiausiai sužavėjo itališka pica, šalia restorano, kur dirbome, buvo picerija, dažnai su draugais čia užsukdavome paragauti picos. Labai skanus jos pagrindas, kitoks nei pas mus kepamas. Patiko penkių sūrių pica, taip pat su rūkyta dešra, daug sūrio ir daržovėmis“, – prisiminė V. Stukaitė.
Ši stažuotė Violetai buvo puiki proga pamatyti svečią šalį, patobulėti profesine prasme. Kilo minčių vėliau padirbėti užsienyje, bet gyventi norėtų tik Lietuvoje.
„Man čia gerai, viskas artima, sava kalba, savi žmonės. Norėčiau dirbti pagal specialybę, turiu svajonę pati atsidaryti mažą, jaukią kavinukę, kur atėję žmonės galėtų ramiai atsigerti kavos ar pavalgyti“, – svarstė pašnekovė.
Atstovauti visų interesams
Iki šiol buvusi Kupiškio technologijos ir verslo mokyklos mokinių tarybos pirmininko pavaduotoja, dabar V. Stukaitė ėmėsi pirmininkės pareigų. Patirties jau turėjo nemažai, juolab kad visada buvo veikli, dar mokydamasi Noriūnų Jono Černiaus pagrindinėje mokykloje atstovaudavo jos mokinių interesams.
Visa tai, pasak Violetos, iš mamos, kuri yra namo bendrijos pirmininkė, taip pat aktyviai prisideda prie mokykloje organizuojamų renginių.
Mokinių tarybos uždaviniai – ne tik inicijuoti, organizuoti įvairius renginius, akcijas. Tarybos nariai dalyvauja ir rengiant mokyklos veiklą reglamentuojančius dokumentus, teikia siūlymus dėl mokymo organizavimo, socialinės veiklos, vykdomų projektų, rūpinasi drausmės ir tvarkos palaikymu.
„Siūlau savo idėjas organizuojant renginius, padedu jas įgyvendinti, diskutuojame apie mokyklos problemas, kaip jas spręsti. Man svarbu, kad mokyklos mokiniams būtų įdomu, kad jie gerai leistų laiką, kad jiems nieko čia netrūktų ir kad mokykla būtų veikli. Smagu, kai mokiniai kažkuo užsiima, o ne sėdi prie kompiuterių namuose. Mano tikslas einant šias pareigas – atiduoti visą save ir kaip tik galiu prisidėti, kad mokykla būtų dar geresnė“, – pabrėžė mokinių tarybos pirmininkė.
Ji džiaugėsi šilta Technologijos ir verslo mokyklos bendruomene – ir mokytojais, ir mokiniais. Visi, kuo gali, vieni kitiems padeda. Tarp mokinių, anot pašnekovės, yra visko, vieni aktyvūs ir veiklūs, kiti pasyvesni. Esama ir gabių, ir mažiau į mokslus susikoncentravusių. Bet taip, jos manymu, yra visose mokyklose.
Mylimiausias – krepšinis
Violeta yra didelė sporto aistruolė. Jos mylimiausia sporto šaka – krepšinis. Žaidžia ne tik Kupiškio technologijos ir verslo mokyklos merginų, bet ir krepšinio trenerio Alvydo Puzelio treniruojamoje komandoje, taip pat Anykščiuose. Sportas patraukė dar pradinėse klasėse, kūno kultūros pamokos labai patikdavo.
„Labai mėgdavau žaisti kvadratą, o paskui – krepšinį. Kai Noriūnuose atsirado „Ąžuolo“ krepšinio mokykla, ėmiau lankyti treniruotes. Taip įsitraukiau ir žaidžiu iki šiol. Turiu nemažai taurių, medalių. Krepšinis – komandinis žaidimas, tai visų mūsų pasiekimai. Dar žaidžiu ir futbolą, stalo tenisą, tinklinį, bėgu, taigi, esu aktyvi sportininkė“, – kalbėjo ji.
Vienas iš merginos pomėgių – knygų skaitymas. Patinka romanai. Taip pat mėgsta gamtą, dažnai išeina pasivaikščioti po gražias Noriūnų apylinkes su šuniuku. Kasdien į mokyklą važinėjanti Violeta teigė, kad jai labiau patinka gyventi kaime nei mieste.
„Dar patinka dainuoti, bet šis pomėgis lieka tik man pačiai“, – šypsojosi V. Stukaitė.