Tapytoja Agnė Skipskytė.
Nuotraukos iš asmeninio pašnekovės albumo
Į kavinę „Upės kepyklėlė“ užsukantys lankytojai gali pasigrožėti ant sienų sukabintais spalvingais darbais.
Netradicinėje erdvėje savo kūrybą nusprendė pristatyti kupiškėnė Agnė Skipskytė. Ji – Vilniaus dailės akademijos absolventė, tapytoja.
Jurga BANIONIENĖ
Kūryba – meditacinė
Agnė pasakojo, kad tiesiog nesugalvojusi kitos vietos, kur galėtų kraštiečiams parodyti savo darbus, tad pasirinko kavinę, juolab kad jos direktorė Agnė Pėčaitė mielai sutiko.
Žada surengti ir didesnę savo darbų parodą, nes paveikslų yra išties nemažai. Galbūt šią idėją pavyks įgyvendinti.
A. Skipskytė Vilniaus dailės akademijoje baigė tapybą. „Tiesą sakant, norėjau stoti į tekstilę ar grafiką, bet nuėjus į darbų peržiūras, dėstytojai rekomendavo rinktis tapybą. Mano kūryba meditacinė, tai gyvenimo būdas, leidžiantis išlaisvinti savo fantazijas. Neturiu standartinės technikos, savo darbams naudoju popierių, drobę, akrilą, spalvotus pieštukus, tušą, net flomasterius.
Spalvinguose Agnės darbuose dominuoja moters ir katės tema.
Turiu atradusi savotišką stilių, savo manierą, koncentruojuosi į detales, spalviškumą. Patinka spalvų žaismas, ryškios, sodrios spalvos, bet yra ir ramesnių tonų.
Jau porą metų išlaikau tą pačią temą – moteris ir katė.
Tai, ką darau šiuo metu, man labai patinka, sulaukiu gerų įvertinimų, džiaugiuosi, kad iš darbų sklinda gera energija. Turbūt dėl to, kad viską darau iš širdies“, – kalbėjo tapytoja.
Kodėl kūryboje dominuoja būtent ši moters ir katės tema, Agnė sakė iki šiol negalinti atsakyti.
„Viskas išsirutuliojo kažkaip savaime, po truputį, pradėjau ir nebegaliu sustoti. Idėjų pilna galva, gal net pasieksiu rekordą, kai visuose kūriniuose atsispindi vienas ir tas pats siužetas“, – svarstė kūrėja. Pašnekovė šiuo metu daug laiko skiria kūrybai. Yra sulaukusi pasiūlymo išleisti savo piešimo albumą.
„Labai gera, kai žmonės susiranda, rašo laiškus, užsako patikusį paveikslą. Vasarą trys iškeliavo į Angliją, dar keli paruošti į Airiją“, – sakė tapytoja.
Vėžionys – ramybės oazė
Vėžionyse užaugusi Agnė šiandien su šeima gyvena sostinėje, bet į gimtąjį Kupiškį grįžta dažnai. Čia gyvena jos tėvai, teta.
„Mano įkvėpimas, pašaukimas, meilė kūrybai prasideda žodyje gimtinė, tėvynė, Kupiškis. Visur man čia labai gražu. Gal dėl to, kad sava, būta, išvaikščiota, net paveldėta. Niekada Vilnius neatstos to, ką jaučiu grįžusi namo.
Mano vyras, beje, tikras vilnietis, Antakalnio vaikas. Ir dukrytė auga sostinėje, bet dažnai į Kupiškį suvažiuoja ir pusseserės su vaikais, brolis su žmona ir trimis savo atžalomis, tad tėvų kiemas būna pilnas anūkų.
Vėžionyse mūsų rojus, ramybės oazė ir viskas, kas telpa į žodį – pasiilgau.
Kupiškyje baigiau Povilo Matulionio mokyklą, paraleliai lankiau ir Meno mokyklos dailės skyrių. Man patinka kruopštumas, tikslumas, mėgstu dirbti ramiai, pabaigusi visus dienos darbus, kai visi miega.
Dar vaikystėje, kai lankiau dailės mokyklą, grįžusi vakare sėsdavau ne prie pamokų, o prie savo piešinių, jau nuo tada nuosekliai ėjau iki savo tikslo – mokslų Dailės akademijoje“, – pabrėžė A. Skipskytė.
Agnės gyvenimo credo, kurio visada laikosi, – kai užsidaro mažas langelis, būtinai atsidarys didelės durys. „Tai taikau visuose gyvenimo posūkiuose, ir asmeniniuose, ir kūrybos“, – tvirtino pašnekovė.
