Jau daugiau kaip savaitė vyksta karas Ukrainoje. Rusijos agresija kasdien vis žiauresnė: bombarduojami miestai, žudomi taikūs gyventojai. Karo priežastis, ištakas analizuos dar daug karo analitikų, istorikų.
Išsakyti savo įžvalgas paprašėme istoriką, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytoją Norbertą ČERNIAUSKĄ.
Neringa BUTKEVIČIŪTĖ
Tikriausiai nieko nėra baisiau už karą. Šis karas prasidėjo nuo istorinių interpretacijų, kurias Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas karo išvakarėse išdėstė visam pasauliui, kad Ukraina – šalis be istorijos ir buvo sukurta Lenino.
Mažiau reikėtų kreipti dėmesio į tokius kliedesius. Putino režimas traktuoja, kad Ukraina buvo sukurta kaip sovietinė respublika. Tai reiškia, kad jie nubraukia daugiau kaip 1000 metų valstybės istorijos. Prisiminkime Kijevo Rusią, tai buvo viena didžiausių viduramžių Europos valstybių su sostine Kijevu. XVI–XVII a. formuojasi ukrainietiška tapatybė. Ukrainos istorija yra glaudžiai susijusi ir su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija.
Beje, kaip ir Lietuva panašiai tuo pačiu laiku, daugiau kaip prieš 100 metų, Ukraina buvo paskelbusi savo nepriklausomybę, ir būtent Leninas buvo tas, kuris ją sugriovė. Tada ukrainiečiai nesugebėjo išsaugoti savo laisvės.
Prasidėjus karui Europos valstybės ryžtingai stojo ginti Ukrainos. Tačiau iki to ar nebuvo padaryta klaidų, kurios ir padėjo kilti karui?
Tos vadinamosios derybos, kai į Maskvą vyko įvairių valstybių vadovai, aukšto rango pareigūnai, buvo tik priedanga. Rusija jau daug metų nuosekliai ėjo link karo. Normaliame pasaulyje tokie dalykai nevyksta. Tikriausiai pirmą kartą Europa tapo tokia vieninga gindama demokratines vertybes, tiekdama Ukrainai visokeriopą paramą ir taikydama sankcijas agresorei Rusijai.
Kodėl Putinas pasirinko būtent Ukrainą?
Sunku pasakyti, kas jo galvoje dedasi. Putino ideologija buvo sukurti rusų pasaulį, o Ukraina yra didelis kąsnis. Ji taip pat slaviška valstybė, turinti panašų mentalitetą, ilgą laiką buvo Rusijos sudėtyje.
Kokia gali būti šio karo baigtis?
Yra keli scenarijai. Vienas jų – gali pasikeisti Ukrainos kontūrai. Antras variantas – gal išsispręs Donbaso klausimas, arba trečias variantas – karas tęsis ilgai. Vis dėlto manau, kad šis karas susijęs su diktatūros griuvimu. Pasikeitus diktatūrai Rusijoje, išsispręstų ir Baltarusijos klausimas. Abu diktatoriai jau nebeatskiriami vienas nuo kito.
Pasigirsta vertinimų, kad nebėra ko laukti, trečias pasaulinis karas jau vyksta, ir jei NATO nesiims aktyvių veiksmų, bus dar sudėtingesnė padėtis tiek Europai, tiek pasauliui.
Karas vyksta Ukrainoje, tai dar nėra pasaulinis karas. NATO bent dabar tikrai nesikiš ir su Rusija nekariaus. Žinoma, niekas negali pasakyti, kaip bus po kiek laiko. Jeigu įsikištų NATO, jėgų persvara būtų ne rusų pusėje.
Kaip ir kas gali sustabdyti Putiną?
Iš Putino veiksmų matyti, kad su pralaimėjimu jis nesusitaikys. Rusijos visuomenė turi prisiimti atsakomybę.
Apklausos rodo, kad pusė rusų palaiko šį karą, vadinasi, jie nusipelnė tokio vado ir to, kas dabar vyksta Rusijoje.
Tačiau ar nekyla grėsmė, kad Rusijos žmonės, pajutę sankcijas, dar labiau bus priešiški Vakarų pasauliui?
Rusijos režimas sankcijas bet kokia kaina tam bandys išnaudoti – juk reikia kažkaip pateisinti tai, kas vyksta.
Ar Putino laukia tribunolas?
Pirmiausia turi žlugti režimas. O tai gali nutikti ir labai greitai, ir ne.
Didieji Ukrainos miestai virto griuvėsiais. Ar bus išreikalauta iš Rusijos kompensacijos už padarytą žalą?
Yra buvę daug ir įvairių pavyzdžių. Nelabai tikiu, kad kažką atlygins Rusija. Tai nėra turtinga valstybė. Manau, kad visa Europa iš griuvėsių turės atstatyti Ukrainą.
