Ieva Rudzinskaitė – Vilniaus dailės akademijoje prieš porą metų baigė metalo meno ir juvelyrikos studijų programą. Per bakalauro darbo gynimą
Nuotraukos iš asmeninio pašnekovės albumo
Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto Metalo meno ir juvelyrikos programos absolventė Ieva Rudzinskaitė sako, kad vienas svarbiausių šiuolaikinės juvelyrikos aspektų yra konceptas. Nišinės juvelyrikos kūrybinis laukas yra labai platus, o jame gimę kūriniai skleidžia tam tikras žinutes.
Ievos kūryba orientuota į ekologiją, juvelyrė didelį dėmesį skiria tvarumui, stengiasi naudoti aplinkos neteršiančias medžiagas. Apie kūrybinį polėkį, savojo identiteto paieškas su Ieva ir pasikalbėjome.
Jurga BANIONIENĖ
Ieva, kas pastūmėjo susidomėti būtent menu? Ar į meną jau linkai nuo mažens?
Taip, šios gijos pradėjo dygti dar vaikystėje. Natūraliai krypau į meną, ta linkme pamažu ir ėjau. Pradinėse klasėse tėvams pareiškiau norą mokytis groti fortepijonu, lankiau įvairius būrelius – teatro, šokių ir pan. Taigi, buvo nemažai organizacinės ir kultūrinės veiklos.
Kodėl apsisprendei stoti būtent į Dailės akademiją?
Gijų daigams subrendus, teko apsispręsti, į kurią lysvę juos perkelti. Dvyliktoje klasėje pradėjau giliau gvildenti klausimus, kas teikia sielai džiaugsmo? Kokia gali būti mano, kaip žmogaus, savirealizacija? Kuo užsiimdama jausiuosi įprasminusi save? Atsakiusi sau ir klausydamasi širdies balso, domėjausi Vilniaus dailės akademijos siūlomomis studijų programomis. Vilniaus dailės akademijos Telšių fakultetas Lietuvoje yra vienintelis, siūlantis metalo meno ir juvelyrikos studijų kryptį. Šiam fakultetui būdinga meno ir amato sintezė – balansuojama tarp teorinių ir praktinių žinių. Visa tai tapo pirminiu impulsu, paskatinusiu studijų krypties pasirinkimą. Toliau sekė savianalizė, savo turimų savybių apžvalga. Stipriai dominavo kruopštumas ir estetinė pajauta. Šios savybės tarsi būdingos šiai specifikai. O tuomet pasirinkimas tapo aiškus.
Ievos Rudzinskaitės kūryba.
Ar tai, ko tikėjaisi iš šių studijų, ir gavai?
Juvelyrika ir metalo menas – labai plati tarpdisciplininė programa, aprėpianti vizualiuosius menus, skaitmenines technologijas, meno istoriją, filosofiją, dailę, architektūrą ir archeologiją, auksakalystę, meninę kalvystę, skulptūrą, medalininkystę ir dar daugelį kitų dalykų, stipriai plečiančių meno suvokimą. Galiu teigti, kad gavau daugiau negu tikėjausi, nes studijų metais įgyta patirtis visapusiškai pakeitė mano, kaip žmogaus, mąstymą ir požiūrį į gyvenimą.
Apie ką mąstai šiuo metu?
Siekiu svajonės – įkurti studiją ir ten pradėti įgyvendinti savo kūrybinius sumanymus.
Papasakok apie savo kūrybą. Kokia ji, ką nori ja parodyti, akcentuoti?
Savo kūryba siekiu sujungti buitį, meną ir mokslą, pasitarnauti visuomenės gerovei kultūriniu švietimu ir sąmoningumo ugdymu per meninę prizmę. Taigi, supuosi ekologiniame lauke. Analizuojant globalines planetos problemas, sąmoningai jas suvokiant, natūraliai norisi kurti tvariau, naudoti aplinką labiau tausojančias medžiagas. Ypač dabar skubantis, į gamtą neatsigręžiantis, jos netausojantis, labai greitai besikeičiantis, neekologiškas, pramoninis pasaulis diktuoja naujas sąlygas, kurios daro įtaką žmogui, sveikatai ir jo aplinkai. Noriu sukelti apmąstymus apie ateities pasaulį, jo taršą, modifikacijas ir to pasekmes – kaip tai veiks žmogaus genetiką, organizmo imuninę sistemą ir naujų infekcijų atsiradimą.
Kokios Tavo mėgstamiausios medžiagos? Kodėl?
Priklausančios gyvajai gamtai. Vienareikšmiškai dėl tvarumo filosofijos, organiškos kilmės, natūralumo.
Ar šiandien Lietuvoje sunku būti jaunu kūrėju?
Visos svajonės pasiekiamos, jeigu užsibrėžę tikslą, nuosekliai link jo žingsniuojame. Įvairios kūrybinės dirbtuvės, plenerai, simpoziumai, konkursai ir parodos padeda skleistis ir patekti į tarptautinę bendruomenę.
Juvelyrika – brangi sritis. Jei galėtum rinktis norimas medžiagas, ką sukurtum?
Idėjos gimsta įvairiais būdais. Kartais inspiracija tampa meditatyvus kūrybinis procesas, kartais tai gauti impulsai iš aplinkos ar tam tikros patirtys, kurios padiktuoja tolimesnę tyrimo eigą ir pan. Kadangi gamta yra vienas pagrindinių mano kūrybos šaltinių, iš jos dažnai daug ko semiuosi. Vykdant teorinį tyrimą, analizuojant, išsigrynina konceptas. Norint išgauti vizualų reiškinį, atliepiantį į prieš tai atliktą darbą, padeda eskizavimas bei maketavimas. Šiame etape medžiagiškumas tampa dar viena išraiškos detale. Antraip, pavyzdžiui, kuriant perdirbinio principu (angl. ready made), medžiagiškumo klausimo spręsti nebereikia. Taigi, stengiuosi plėsti kūrybiškumą, nes labiausiai ribojantis veiksnys yra protas.
Ką vadini nišine juvelyrika, juk šiandien daug kas kuriama masėms?
Komercinei, populiariajai juvelyrikai būdingi brangieji akmenys ir taurieji metalai, masinė gamyba. Nusipirkęs tokį juvelyrinį gaminį gali tikėtis, kad tokį patį turės ir kas nors kitas. Nišinė – originali, unikali, autorinė, rankų darbo juvelyrika. Tai vienetiniai gaminiai, turintys išliekamąją meninę vertę.
Ar Tau patinka puoštis juvelyriniais dirbiniais?
Dirbant mūvėti, pavyzdžiui, žiedus, yra pavojinga, net jeigu jie ir nėra masyvūs. Saugau save. Su malonumu dėviu retkarčiais, radusi progą, jeigu noriu kažką akcentuoti, pasakyti tam tikrą žinutę ar tiesiog pajaučiu, kad to norisi.
Koks Tavo kūrybinio proceso laikas – įtemptas ar, atvirkščiai, ramus?
Laiko ribotumas Dailės akademijoje buvo pagrindinis veiksnys, kuris kėlė įtampą ir stresą. Nustatyti terminai ir dabar turi šiokios tokios įtakos, nors kurdama stengiuosi mėgautis procesu, jame išbūti, džiaugtis ir pasinerti į tėkmę. Bet kokiu atveju pasiųstas atgalinis ryšys atneša laimę, o, pasidžiaugus rezultatu, vėl norisi ieškoti naujų vėjų ir kopti tolyn.
Ar sulauki savo šeimos palaikymo? Tavo mama – taip pat kūrėja, Kupiškio kultūros centro scenografė. Ji Tavo kūrybos gerbėja, kritikė?
Tėvai studijų kryptį leido rinktis pačiai ir įtakos nedarė. Šeima labai palaiko ir skatina judėti į priekį, visuomet džiaugiasi rezultatais. Manau, jog visos mylinčios mamos yra savo vaikų gerbėjos, esu ne išimtis. Nuo mažų dienų mama buvo mano įkvėpėja, kritikė, mokytoja. Ką nors atlikusi, visuomet norėdavau išgirsti nuomonę, išmintingą patarimą. Vėliau visos profesionalios konsultacijos vyko su dėstytojais.
Žinau, kad turi ir kitų talentų, tapai, rašai eiles?
Norint išlaikyti stojamuosius egzaminus į Dailės akademiją, reikia turėti vizualiųjų menų – tapybos, piešimo pagrindus. Vizualieji menai ir studijuojant buvo vieni pagrindinių dėstomų sričių. Man tai svarbus kūrybinio proceso įrankis. Nuolatos bloknote fiksuoju tam tikras įžvalgas, mintis, metaforas, personifikacijas, vaizdinius. Tam tikras žodžių prasmių įgūdis atsirado ir eiliuojant.
Kokią vietą Tavo gyvenime užima Kupiškis?
Tai mano tėviškė ir gimtasis kraštas. Šis miestas yra vienas iš mano identiteto taškų, užimantis sentimentalią vietą širdyje.
IŠ IEVOS KŪRYBOS
Sveiki, aš Ieva.
Kvėpuoju prana ir pieva, laukų horizontais, visais žemės plotais. Žydinčia siela, laime, ražiena. Taip pat miško takais, šiltais saulės spinduliais ir gyva juoko rasa, kuri it skydas dengia mane. Ai! Dar mėnulio šviesa, mišku, tamsa aklina, upe sraunia ir šventa, spengiančia tyla. Tikrai, kad lietaus lašais, debesų patalais, gėlių smilkalais ir vandens purslais. Na taip, dar skausmu draskančiu, sūria ašara krentančia ir ryto rasa kvepiančia bei kilnumo dvasia esančia. Patinka, patinka tas skonis drąsos, neišsemiamo jausmo ir aušros. Nepamirštu įkvėpt valios tvirtos, it geležies raudonos, kaip plastilinas lanksčios. Va tada aš paskęstu kaitroj malonės… Kvėpuojant… Dar kartą įkvepiu saldų nektarą, kurį gamta pagamino it savastį maną. Na va, taip kaskart įkvepiant, pajaučiau saldžią laisvę, meilę, pasirinkimą, kurį mes turim kas dieną kiekvienas, jokios neapykantos, negatyvo ar baimės, kas iš tiesų yra tai? Triukšmas ar bėdos? Kaip gera įkvėpt man kaskart tavęs, rankom lytėt, mintyse įsitvert. Ir kvėpuot, ir kvėpuot svajonėm ir norais, išsipildymo progomis, instinktais, be nuomonių. Ta išgirsta nata, žodžio prasme, sąmone neatverta, nuogumu sielos ir tabu nebuvimu, be gėdos. Neuronų mazgais, signalais instinktyviais, organika ir tikrais pažadais. Minčių srautais ir tiesiog buvimu, jūros bangų mušimu bei smėlio kopų laikinumu… Aš kvėpuoju. Tavimi. Tai dar kartą, sveiki, aš Ieva Pieva.
