Kasmet Lietuvos mažųjų kultūros sostinių konkursą inicijuoja Lietuvos kaimo bendruomenių sąjunga. Šiais metais taip pat visoje Lietuvoje galėsime aplankyti devynias mažąsias kultūros sostines – po vieną kiekvienoje apskrityje.
Neringa BUTKEVIČIŪTĖ
Lietuvos mažųjų kultūros sostinių programa suteikia galimybę stiprinti vietos bendruomenių kultūros tradicijas, profesionalaus meno prieinamumą ir sklaidą, plėtoja kultūrinį turizmą, turtina kultūrinį gyvenimą regionuose, stiprina kultūros lauko kūrėjų tinklą. Lietuvos mažųjų kultūros sostinių projektai padeda užmegzti prasmingus kultūrinius mainus tarp pačių mažųjų kultūros sostinių Lietuvos apskrityse, skatina naujas kūrybines iniciatyvas.
Net dvi Lietuvos mažosios kultūros sostinės bus visai netoli Kupiškio. Panevėžio apskričiai atstovaus Panemunėlio miestelis (Rokiškio r.), o Utenos – Kavarsko miestelis (Anykščių r.).
Važiuojant Rokiškio link, jau nuo pagrindinio kelio matyti Panemunėlio bažnyčios bokštas. Beje, jis toks Lietuvoje – vienintelis, nes yra dvišakis. Sakoma, kad simbolizuoja Lietuvos-Lenkijos uniją.
Panemunėlis jau kelinti metai garsėja ir unikaliu edukaciniu renginiu „Lino mūka“, kurį savo vienkiemyje organizuoja Irena ir Romualdas Kaminskai. Šiais metais tai būtų jau jubiliejinis 10-asis renginys.
Kavarskas iki šiolei bene labiausiai buvo žinomas dėl legendomis apipinto, neva stebuklingas gydomąsias galias slepiančio Šv. Jono šaltinio. Miestelio senbuviai pasakoja, kad išsimaudžius šaltinio vandenyje, galima atjaunėti net 5 metais.
Kita, labai lankoma atvykėlių vieta – „Šaltinio“ kavinė, kur galima paragauti garsiųjų Kavarsko koldūnų.
2019 metais Lietuvos mažosios kultūros sostinės titulą turėjo Adomynė.
Šv. Jono šaltinis Kavarske.
VšĮ Anykščių turizmo ir verslo informacijos centro nuotr.
Panemunėlio šv. Juozapo Globos bažnyčia.
Rokiškio turizmo ir amatų informacijos centro nuotr.