Nomeda SIMĖNIENĖ, redaktorė
„Tarp mūsų ir dangaus ar pragaro stovi tik pats gyvenimas – trapiausias dalykas pasaulyje“
(Paskalis)
Apžvelgti besibaigiančius metus be nerimo gaidų, kad ir kaip norėtųsi, sunkiai pavyktų.
Visu smarkumu tebegrūmojanti ginklais Ukrainos pasienyje Rusija, šantažuojanti NATO šalis ir kelianti nerealius ultimatumus, itin pavojingus mums ir kitoms Baltijos šalims, nerami kaimyninė Baltarusija, kur nepavyko revoliucija ir demokratinės jėgos kol kas pralaimi diktatoriaus režimui, sukėlusi hibridinę ataką mūsų ir kitų kaimynų pasieniuose, kur užplūdo migrantų minios, milžinės Kinijos spaudimas Lietuvai, nežinia kokios žalos pridarysiantis ekonomikai, nesibaigiantis ir vis besimainantis koronaviruso siautėjimas, išvarginęs visuomenę – deja, visa tai keliasi ir į kitus metus.
Gruodžio 31 dieną, nuaidėjus naujametinio laikrodžio dūžiams, visos šios bėdos ir vėl figūruos pirmų puslapių antraštėse, žinių laidose. O kur dar energetinė krizė, sukėlusi seniai matytą būtiniausių prekių ir paslaugų kainų šuolį.
Vyriausybės reitingai smunka rekordiniu greičiu. Konservatorius, kai tik jie stoja prie valstybės vairo, lyg bloga karma persekioja krizės. Šį kartą – ne viena. Be išorinių veiksnių, plika akimi matyti ir pačių valdančiųjų klaidos. Šiai Vyriausybei dar tik metai. Politikos apžvalgininkai, analitikai jau kuris laikas labai blogai vertina komunikaciją. Iš tiesų, žmogiško, paprasto bendravimo, nuosekliai paaiškinančio Vyriausybės žingsnius, kitą kartą gal nepopuliarius, bet reikalingus sudėtingoje situacijoje, su piliečiais nėra.
Valdančiųjų atsikirtimas, kad jie dirba ne dėl reitingų, švelniai tariant, neįtikina.
Fonas štai toks, ir niekaip jo nei nubaltinsi, nei pagražinsi.
Tačiau kasdienis gyvenimas nesustoja. Kad ir kokia sudėtinga, paini ir įtempta situacija būtų, prisitaikome ir riedame toliau, į pasaulį žvelgdami iš savo varpinės. Mes – iš „Kupiškėnų minčių“. Laikraščio, per daugelį metų sujungusio rajono gyventojus tarsi į vieną gausią šeimą. O toje šeimos kasdienybėje nutinka visko. Krikštijame, sveikiname atėjusius į šį pasaulį arba vieni kitus jubiliejų progomis, atsisveikiname su išeinančiais ir guodžiame netekties valandą. Laikraščio žurnalistės fiksuoja visas to kasdienio gyvenimo spalvas, svarbiausius įvykius, ypač tuos, kurie sukelia vienokių ar kitokių pasekmių rajono gyventojams.
Gera jausti Jūsų, skaitytojai, pasitikėjimą. Esate puikūs, nuoširdūs pašnekovai, nebijantys išsakyti savo nuomonę įvairiais aktualiais klausimais, papasakoti savo asmeninę istoriją. Ne taip, kaip kai kurie rajono politikai, su žurnalistais bendraujantys tik raštu. Paskambinus prarandantys kalbos dovaną. Pamiršta, kad jų tiesioginė prievolė – bendrauti su gyventojais, rinkėjais. To atviro bendravimo trūksta. Atrodo, tik džiaugtųsi, kad laikraštis suteikia tribūną. Nepasimoko nei iš savo, nei iš svetimų klaidų. Ne visi, be abejo, tegu patys save atpažins.
Džiaugiamės, kad pastaruoju metu pagausėjo skaitytojų skambučių ir laiškų, siūlančių panagrinėti giliau ydingus arba painius valdžios sprendimus. Visada esate labai atidūs ir reiklūs skaitytojai, savo krašto patriotai. Pastebėję neteisybę ar netvarką, drąsiai apie tai kalbate su žurnalistais žinodami, kad iškeltos problemos bus viešinamos laikraščio puslapiuose ir bus atkreiptas dėmesys atitinkamų institucijų, kurios privalo tas problemas spręsti.
Ką mums žada jau tarpduryje stovintys 2022 metai, prognozuoti nedrįsta nei politikos apžvalgininkai, nei ekonomistai. Gal tik horoskopai vis žada ir žada, bent tokia paguoda tikintiems jais žmonėms.
Mes neužsiimsime ateities prognozėmis, tik linkėsime tikėdami, kad šie linkėjimai išsipildys.
Tegu ateinantys metai „Kupiškėnų minčių“ bendruomenei bus kupini sveikatos, išmintingų sprendimų, tegu jie bus grįsti atjauta ir rūpinimusi vieni kitais. Auginkime, saugokime ir puoselėkime tarpusavio pasitikėjimą ir būkime prasmingo žodžio skleidėjai ir liudytojai.