Laukimas šįmet toks skausmingas. Ilgesys tarsi plėšo širdį į tūkstančius gabalėlių. Ar bepajėgsiu sulipdyti? O gal visa ūmai stos naujai? Neramu. Kažkas atsitiko gamtoje ir žmonėse. Išsiderino. Kaip reikia šauktis Didžiojo Maestro, kad suderintų visas mūsų stygas, kad kūrinija vėl suskambėtų… Blogiausia – akys ir širdys tarsi apsinešę kažkokiom apnašom, drumzlėmis ir viskas rodosi kitaip. Tuos iškreiptus vaizdus, jausmus bandome pataisyti, bet jau pamiršome ar nenorime prisiminti, kaip Kūrėjo buvo pradžioje sumanyta. Kyla dvejonės, baimės, kojos slidinėja, akys ir širdys klaidina, jausmai nuo įprastinių lentynėlių kažin kur išsibarstę. Ir kaip atrasti Ramybę, kaip susigrąžinti Tikėjimą, Viltį ir Meilę?! Ar šie raktiniai žodžiai dar kalba mums? O pats Žodis? Tikiu, bus Kalėdos. Ne tik kalendoriuje. Šitas stebuklas ištiks kiekvieną vis kitaip. Gal tik akimirką, bet kažkas krustels širdyje. Tarsi mažyčių Kūdikio pirštukų prisilietimas, nuo kurio išsilydo tvirčiausi vyrai. Nesinorės to pripažinti. Sveikinsime vieni kitus su šventėmis, nedrįsdami paminėti Vaikelio Jėzaus. Ir džiaugsmu spindės mūsų akys, ir tas džiaugsmas bus tikras. Dievo akyse mes esame tikri tie vidiniai, o ne tie, išorėje susigalvoti.
Bet suplėšytą širdį tebeskaudės… Ramybė. Tikėjimas, Viltis ir Meilė. Tai mumyse negims iš karto. Neišnyks ūmai baimės dėl virusų, įvairių gamtos kataklizmų, žmonių susvetimėjimas ir dvasinis skurdas. Reikės vėl bandyti augti, vėl keliauti kartu su Jėzumi per visus naujus liturginius metus. Kartu su Juo pareiti į savo širdį ir leistis būti perkeistiems. Ramybė. Tikėjimas, Viltis ir Meilė – visa tai surasime Kelyje, kuris dar kartą gali prasidėti Kalėdomis. Ir ilgesys nesitrauks, o skausmingai augins sparnus, kol vienądien būsime pašaukti skrydžiui…
Mielieji! Kad ir kokioje situacijoje būdami, pabandykime truputėlį pastumti protą į šalį ir patikėti Stebuklu. Po skausminguoju laukimu tyliai tyliai krebždena laimės ir džiaugsmo nuojauta. Ir išsipildys, ir bus gerai! Su Jėzaus Gimtadieniu!
Bronė Valinskaitė