Nuo spalio 1 dienos Kupiškio kultūros centre meno vadove dirba Rasa Rugaitytė. Kraštietė, mokytojų Valerijos ir Stanislovo Rugaičių dukra, daugiau nei porą dešimtmečių buvo palikusi gimtinę, darbavosi Visagine. Šiandien ji kuruoja mišraus choro „Bočiai“ veiklą. Planų ir idėjų daug, deja, viską stabdo pandemija.
Apie grįžimą į Kupiškį ir būsimus darbus su Rasa ir pasikalbėjome.
Jurga BANIONIENĖ
Gera pradžia
Jau prieš kelerius metus pradėjau mąstyti, kad laikas sugrįžti į Kupiškį. Po didelio laiko tarpo šis miestelis vėl pasidarė labai mielas ir jaukus. Atsirado proga ir atėjau į Kultūros centro kolektyvą. Esu čia dar visai naujas žmogus, bet draugausime su „Bočiais“, viskas ateityje“, – pokalbio pradžioje sakė nauja „Bočių“ kolektyvo vadovė.
Artimiau susipažinti su choro dalyviais, užmegzti glaudesnį ryšį dar nepavyko, nes vos pradėjus repetuoti teko stabdyti repeticijas.
Vis dėlto pirmas įspūdis apie Kupiškio „Bočius“ yra toks, kad tai puikūs, labai žingeidūs, žibančiomis akimis, norintys dainuoti žmonės.
„Mano siekis dirbant su šiuo choru, kad jis aktyviai dalyvautų kultūrinėje veikloje, kad tai atitiktų jų poreikius ir norus, kad jiems būtų smagu pasirodyti, pabendrauti, susipažinti su kitais kolektyvais. Idėjų tikrai yra, galvoju apie temines programas, bet visko dar neatskleisiu. Prognozuoti gali daug, bet tai priklauso nuo pandeminės situacijos. Mąstėme apie adventinę, kalėdinę muziką, matysime, kaip pavyks“, – teigė meno vadovė.
Šiuo metu chore yra 19 narių, daugiausia – moterų, vyrų vos keturi. Kitais metais choras minės savo 20 metų veiklos jubiliejų. Tad laukia pasiruošimas didelei šventei.
Iki šiol daugiausia su vaikais dirbusi R. Rugaitytė paklausta, ar pavyko rasti ryšį su kito amžiaus žmonėmis, atsakė, kad tikrai taip. Naują vadovę kolektyvas jau priėmė. „Skirtumas, žinoma, yra. Bet labai smagu dirbti ir su viena amžiaus grupe, ir su kita, nes kai matai degančias akis, gera, tada viskas tampa įmanoma ir pavyksta“, – tvirtino pašnekovė.
Į muzikos pasaulį
Kupiškio mieste Rasa praleido visą savo vaikystę, paauglystę, mokėsi tuometinėje Vlado Rekašiaus vidurinėje, paskutines dvi klases baigė Povilo Matulionio mokykloje. Prisipažino, kad nors abu tėvai fizikai, pati labiau linko į humanitarinius mokslus.
Jos, kaip muzikės, kelias prasidėjo Kupiškio muzikos mokykloje, kur mokėsi fortepijono specialybės pas mokytojas Zitą Lukošiūnienę ir Editą Dobrickienę.
„Labai daug savo laiko ir dėmesio skyriau Muzikos mokyklai. Jau konkrečiai žinojau, kad eisiu muzikos keliu ne prieš baigdama mokyklą, bet bent penkeri metai iki tol. Beje, tėvai norėjo, kad gročiau akordeonu, nes tais laikais nusipirkti pianiną buvo prabanga. Bet akordeonas buvo toks didelis, kad aš jo nepakėliau, tad pradėjau groti pianinu. Jis man iškart labai patiko.
Šeimoje buvo su muzika susijusių žmonių, tėtis mėgsta dainuoti, teta irgi, ji yra man pasakojusi, kad dainavimas buvo jos neišsipildžiusi svajonė. Manau, tai tikrai yra šaknyse, o mano atveju tai virto ir profesija“, – kalbėjo R. Rugaitytė.
Kupiškėnė išvažiavo studijuoti į Klaipėdą, Lietuvos muzikos akademijos Klaipėdos fakultete įgijo muzikos mokytojos ir choro dirigentės specialybę.
„Tikrai jaučiausi savo rogėse, sekėsi gerai, ypač muzikiniai dalykai. Pamenu, reikėdavo labai anksti atsikelti, kad nuvažiuočiau į auditoriją pagroti, muzikinis pasiruošimas užimdavo daug laiko. Bendrieji dalykai buvo mažiau svarbūs. Mano vizija visada buvo dirbti su vaikais muzikos mokykloje, turėjau tokį tikslą ir jis išsipildė, iškart po studijų išvykau į Visaginą“, – prisiminė pašnekovė.
Nuolat – tarp vaikų
Šiame mieste, dirbant Meno mokykloje, prabėgo net 27 metai. „Kadangi baigiau chorinį dirigavimą, visą laiką ir dirbau su dideliais kolektyvais, chorais – nuo mažiausių iki didžiausių pagal amžių vaikų“, – apie darbinę savo veiklą pasakojo Rasa.
Nuolatinis ruošimasis įvairiems renginiams, koncertams, chorinės muzikos projektams, dainų šventėms, kurių su vaikais aplankytos visos, koncertų džiaugsmai buvo jos kasdienybė.
Šiuo metu R. Rugaitytė dirba jau ne Visagino, bet Utenos meno mokykloje su jaunaisiais dainininkais. Šiame mieste ir gyvena.
Paklausta, ar neplanuoja keltis gyventi į Kupiškį, pašnekovė teigė, kad tokių minčių yra, kaip bus – parodys laikas.
R. Rugaitytė užaugo su dviem broliais, vienas įsikūręs Lietuvoje, kitas gyvena užsienyje.
Laisvalaikiu ji mėgsta keliauti po Lietuvą, po savojo krašto pažintinius takus, parkus, piliakalnius. Gamta Rasai labai artima. Daugiausia į keliones leidžiasi su draugų kompanija.
Ją žavi ir pasikeitęs Kupiškis. Anot pašnekovės, miestas stipriai išgražėjęs, labai daug žalių zonų, tinkamų ilgiems pasivaikščiojimams.
„Šią vasarą iš naujo pažinau ir Kupiškį, ir marias, ir vietas aplink jas“, – sakė R. Rugaitytė.
skaitytojas | 2021-12-10
|
todel reklama kad Rugaičių dukra. …..