Per pastarąsias savaites Kupiškyje gausu įvairių renginių. Kur pasisuksi – ir šen, ir ten kviečia. Tik norėk ir eik. Tiksliau, eik, jei turi galimybių pasą ar jam prilygstančius dokumentus. Ir taip nedaug pas mus kultūrinių renginių lankytojų, o šis suvaržymas dar labiau jų gretas sumažino.
Diskutuoti, kad galimybių pasas sukėlė renginių rinkos sumaišties, jau nebeverta. Tvarka šiandien laikantis saugumo yra tokia ir reikia tuo vadovautis. Ir apie save, ir apie kitus pagalvoti.
Vis dėlto teko pasipiktinusių kupiškėnų kalbų girdėti, kad į rudeninę derliaus šventę galėjo pasižiūrėti tik iš tolo, per STOP juostą. Anot jų, logikos čia jokios, kad tik su galimybių pasu į lauke vykstantį renginį įleidžiama. Kas norėjo, tas iš toliau stebėjo viską.
Vis dažniau pasigirsta, kad nebeilgai tais išėjimais į kultūros renginius džiaugsimės, esą salių durys užsivers, todėl nieko nelaukiant skubama kuo aktyviau renginius organizuoti.
Gal kartais ir persistengiama. Skirtingos kultūros įstaigos tarpusavyje nebesitardamos tas pačias atmintinas dienas mini. O į renginius susirenka tik menka žmonių saujelė – patys organizatoriai ir vos vienas kitas aktyvesnis kupiškėnas.
Su galimybių pasu sieti to tikriausiai nereikėtų. Visada pas mus taip buvo, kad į renginius ateina beveik tie patys žmonės, be kultūros savo gyvenimo neįsivaizduojantys.
Antra vertus, gerai, kad dar yra tokių žmonių. Ne ant sofos namuose besivartančių ir burnojančių, kad Kupiškyje nieko nevyksta. Jau ko ne ko, bet kultūrinių renginių pasiūla didelė. Ir teatro, ir muzikos, ir literatūros gerbėjams, ir jaunesnio, ir vyresnio amžiaus publikai, ir visai mažiems. Jei tik noro turi, vos spėsi visur dalyvauti.
Iš organizatorių varpinės žvelgiant – sudėtinga. Renginį suorganizuoti nepaprasta, o dar turi tikėtis, kad kažkas ateis.
Kartais sunku ir suvokti, ko žmonėms stinga. Aukšto meninio lygio atlikėjų, susitikimų su garsiais teatralais siūloma, bet ir tai neprivilioja.
Ir kaip rengėjams susiorientuoti, ką publikai pasiūlyti. Gal žmonės visko persisotinę ir jiems sunku įtikti? O juk žiūrovai – labai svarbūs. Be jų nuoširdumo nebus gero renginio.
Nepasitenkinimą galima neretai pamatyti ir į Kupiškio kultūros centrą atėjusiųjų žmonių veiduose dėl to, kad tenka laukti eilėje dėl registracijos. Juk dešimt minučių ilgėliau pastovėti – didžiausia problema. Nepatogu. O prie patogumų mes pripratę.
Reikės priprasti ir prie naujų reikalavimų. Antai Vyriausybės sprendimu vėl grįžo privalomas kaukių dėvėjimas uždarose erdvėse. Nepatogu, bet reikia. Reikia kartais ir išsijudinti. Ir dėl savęs, ir dėl kitų. Kad daugiau bendruomeniškumo būtų, kad drąsiai vieni kitiems į akis žvelgtume, kad ir per kaukes…
Banguolės Aleknienės-Andrijauskės nuotrauka