Asociacijos „Dangaus sodai“ narė Danutė Palaimienė.
Rugpjūčio 21 dieną „InTegra House“ – kūrybos ir sąmoningumo namuose (Elektrėnų sav., Subartėnų k.) įvyko asociacijos „Dangaus sodai“ narių susibūrimas.
Asociacija vienija Lietuvos šiaudinių sodų rišėjas, o joms vadovauja šią lietuvišką tradiciją puoselėjanti tautodailininkė Marija Liugienė.
Kuo svarbus ir reikšmingas šis renginys?
Kitais metais Lietuva teiks paraišką, kad šiaudinių sodų rišimo tradicija būtų įrašyta į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.
Tam suburta darbo grupė, kurią sudaro Lietuvos nacionalinio kultūros centro, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato, Vilniaus etninės kultūros centro specialistai, Lietuvos nacionalinio muziejaus, Lietuvos istorijos instituto ekspertai, asociacijos „Dangaus sodai“ nariai.
Būrys sodų rišėjų, tarp kurių buvo ir mūsų kraštietė šios asociacijos narė Danutė Palaimienė, per susibūrimą ne tik išgirdo įdomių įžvalgų apie sodų tradicijas ir reikšmių kontekstus, sužinojo apie bendraminčių kūrybą, bet ir susipažino su rengiama UNESCO paraiška, kurią pristatė Lietuvos liaudies kultūros centro Etninės kultūros skyriaus vyresnioji specialistė humanitarinių mokslų daktarė Loreta Sungailienė.
Savo įžvalgas išsakė asociacijos vadovė Vilniaus etninės kultūros centro kultūrinių veiklų koordinatorė ir organizatorė Marija Liugienė. Susitikime dalyvavo Raimundas Rotkevičius, sukūręs šiaudų sodą, kuris įtrauktas į pasaulio Gineso rekordų knygą, kaip didžiausias pasaulyje kabantis sodas.
Visi susitikimo dalyviai galėjo pasigrožėti šiuo kūriniu, kuris tikrai stebina savo dydžiu, formų taisyklingumu ir rišimo technikos įmantrumu.
Loreta Sungailienė asociacijos nariams perskaitė pranešimą „Šiaudinių sodų tradicijos nominacijos rengimo procesas“: nominacija yra teikiama UNESCO Reprezentatyviajam žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašui, kurio tikslas – užtikrinti geresnį nematerialaus kultūros paveldo žinomumą, atkreipti dėmesį į jo svarbą, skatinti tarpkultūrinį dialogą ir pagarbą kultūrų įvairovei.
Pranešėja apibūdino jau nuveiktus ir dar planuojamus darbus, kalbėjo apie šiaudinių sodų tradiciją, kuri, tikimasi, bus saugoma UNESCO.
Kaip žinia, į UNESCO sąrašą jau įtrauktos trys vertybės: kryždirbystė ir jos simbolika Lietuvoje, dainų ir šokių švenčių tradicija Baltijos šalyse bei sutartinės – lietuvių polifoninės dainos.
Dabar siekiama, kad ketvirta vertybe taptų šiaudų sodų rišimo tradicija. Kad ši vertybė būtų įtraukta į UNESCO sąrašą, privalu atitikti tam tikrus reikalavimus.
Pranešimą skaitė Loreta Sungailienė.
Vienas jų – nominaciją į UNESCO sąrašus galima teikti tada, jeigu ji jau įrašyta į nacionalinį sąvadą. Vilniaus etninės kultūros centras 2017 m. pateikė paraišką įtraukti šiaudinius sodus į nematerialaus kultūros vertybių paveldo sąrašą. Beje, į šį sąrašą įrašytos ir kupiškėnų vestuvės.
Savo pranešime humanitarinių mokslų daktarė pažymėjo, kad šiaudų sodus riša estai, latviai, lenkai, baltarusiai, švedai, suomiai, tačiau Lietuvoje ši tradicija yra labiausiai išpuoselėta.
Antras reikalavimas – sodų tradicijai svarbu turėti savo bendruomenę. Vilniaus etninės kultūros centras ir čia nenuleido rankų, o ėmė ir sutelkė Lietuvos sodų rišėjus į asociaciją „Dangaus sodai“.
Reikia pasidžiaugti, kad Kupiškio krašto sodų rišėja Danutė Palaimienė yra aktyvi šios asociacijos narė, dalyvauja visuose narių susibūrimuose, palaiko glaudžius ryšius su kitomis Lietuvos sodų rišėjomis, perteikia savo patirtį ir savo gražiais darbais garsina savo kraštą visoje Lietuvoje. Pasigrožėti šios rišėjos darbais buvo galima neseniai vykusioje tautodailininkų darbų parodoje Kupiškio etnografijos muziejuje.
Asociacijos narių balsavimas.
Asociacija „Dangaus sodai“ skleidžia žinią apie šiaudinį sodą, apie jo esmę, prasmę, svarbą ir šiuolaikinę interpretaciją.
Vis dažniau sodai tampa modernaus interjero dalimi ir puošia ne tik namus, bet ir biurus. Patys asociacijos meistrai kalbėjo, kad vis daugiau gauna užsakymų surišti vienokį ar kitokį sodą tam tikroms progoms arba tiesiog užsakovai nori, kad sodas būtų jų namų ir įstaigų interjero dalis.
Smagu, kad matoma ir suvokiama sodo prasmė. Su šiuo šiaudiniu stebuklu tarsi atgauname ir paprotinę atmintį. Kaip teigė asociacijos vadovė Marija Liugienė, sodas, kabantis virš stalo, kur renkasi namiškiai, savo energiją perduoda šeimai.
Paklausite, kaip? Marija sako, kad klasikinį sodą sudaro dvi piramidės su bendru pagrindu. Viena piramidė savo smailumu nukreipta į viršų ir tarsi kaupia kosminę energiją, o kitos piramidės smailioji dalis žiūri žemyn, virš stalo, kur renkasi visa šeima.
Taip perduodama pirmos piramidės geroji energija, sutelkianti į bendrystę ir darną. Todėl ir sodas turi kaboti virš stalo, kur renkasi visa šeima, nes jis ir sėkmės nešėjas, ir apvalo namus nuo blogio, ir pripildo juos darnos bei pasitikėjimo jausmo.
Asociacijos „Dangaus sodai“ vadovė Marija Liugienė.
Šiek tiek apie žodžio – sodas prasmę. Kodėl šis kūrinys yra vadinamas sodu, gerbiama Marija paaiškino, kad vieni etnografai mano, jog tai sukultūrintos laukinės gamtos simbolis.
Anot jų, sodas sukurtas iš šiaudų kūlio į vientisą formą, kurią sudaro taisyklingos geometrinės figūros, simbolizuoja harmoniją ir dermę.
Kiti gi teigia, kad sodas kilęs iš būdvardžio sodnus. Lietuvių kalbos žodyne randame šio žodžio reikšmę – nesmarkaujantis, ramus, harmoningas, švelnus. Todėl ir sodus rišančios moterys, nors dabar jau atsiranda vis daugiau ir rišėjų vyrų, viso kūrybinio proceso metu pozityviai mintija ir linki sėkmės tiems namams, į kuriuos keliaus jų kūrinys.
Dar vienas reikšmingas aspektas, teikiant nominaciją, yra visuomenės nuomonė apie sodus. Šiuo metu užpildyta ir pateikta Lietuvos nacionaliniam kultūros centrui apie 700 anketų.
Jose žmonės išsako savo įžvalgas ir vertinimus, išdėsto, ką jiems reiškia sodas, jo tradicija ir paprotiniai dalykai. Kuo daugiau bus visuomenės atsiliepimų, kuo daugiau centras gaus užpildytų anketų, tuo bus didesnės galimybės Lietuvos šiaudiniams sodams būti įtrauktiems į UNESCO sąrašą.
Tai tokie pagrindiniai klausimai svarstyti asociacijos „Dangaus sodai“ narių susibūrime, kuriame dalyvavo ir Kupiškio krašto meistrė Danutė Palaimienė.
Anot jos, šiaudų sodai, viena iš lietuvių paprotinės liaudies dailės rūšių, atspindi ne tik senąją mūsų protėvių pasaulėžiūrą, bet ir prilyginami Pasaulio medžio simboliui.
Tad puoškime savo namus, savo biurus ar įstaigas sodais, saugokime, puoselėkime tradiciją ir ja didžiuokimės.
Kupiškio etnografijos muziejaus inf. ir nuotraukos
