JUOKIAS TVOROS (Su garso įrašu)

Vilė LEŠČINSKIENĖ

Soko, kupiškėnai
Geri žmonas yra –
Pamačlyvi, kuntrūs,
Tokė sarmatlyvi.
Ale vėlnio išmislas
Tasai internėtas,
Prarijo sarmotų,
Ir išlaida griekus.
Kas ti do parkūnai!
Kėp akranan žiūria,
Nebasusikinčia, nebasusituria –
Kad pradas tūliotis,
Lojotis, koliotis…
Pavadino glušu –
Do par švalnus žodis.
Jė kas atgol parošo,
Tai tik nenuslaidžia,
Biesų iš plaukų
Do labiau palaidžia.
Linksniuot unt kito gudrūs
Ligi sutemimo,
Ale katras razumnėsnis
Tai unt karto žino,
Kad ir kėp bapikta,
Geriau patylatėn
Ir su tokiais pasakoriais
Tik neprasidėtėn.
Jė gi nesuprunta,
Kad sau gėdų doros,
Kožnan žody bant po klaidų,
Dvilinkos juokias tvoros.

Jurgitos Žiukaitės nuotrauka