Vilė LEŠČINSKIENĖ
Vasarala jau dušnumo
Dova ba iškodos,
Čirškina kėp unt patelnios,
Kad net daga podai!
No karštybas parazitai
Čystai išklekėjo,
Visų daržai ir sodėliai
Kirmalam apajo!
Boikis uoga pažiūrėt,
Bat jėgu prakųsi,
Drųsiai rasi vizgūnėlių
Baltų kėp kopūsti.
Bulbų stimburai balikį,
Nepodada joks tručas,
Raik kožnas vobolas pražiodyt,
Burnon įpūst, gol močis?
Ir gyvulaliai nabagėliai,
Gylių, sparvų nutūpti,
Žabolas sagas kėp pasiutį
Ar laukan vėsk, ar kūtan.
Lėtaus žadėjo, ale nėr –
Jau šulnio dugnys motos,
Broliai myžoliai paskavojo,
Nebar ir jiem akvotos.
Čia gamtos šposai, jai gražu,
Mum – čėsas neailinis.
Va toks no sano pavadintas
Liepos mano – kirmėlinis.
Nuotrauka iš redakcijos archyvo
