„KAS LAUKIA PERSIRGUS KORONAVIRUSU?“

Pasaulinė pandemija paliko žymę daugelio gyvenime nepaisant amžiaus, lyties ar gyvenimo būdo, tačiau specialistai įspėja – koronaviruso liekamuosius reiškinius galime jausti dar pusę metų.

Šiandien kalbinami skirtingų šalies rajonų gyventojai sako nenorintys grįžti į ligos laikotarpį ir džiaugiasi galintys vėl mėgautis gyvenimu.

 „Grįžo karantino atimti malonumai“

Raseinių rajone gyvenantis Gintaras į koronaviruso gniaužtus pateko dar šių metų pradžioje. „Viso karantino metu atsakingai saugojausi ir visomis įmanomomis priemonėmis vengiau kontaktų su pašaliniais žmonėmis, tačiau sausio mėnesio pabaigoje turėjau kontaktą su koronavirusu sergančiu žmogumi. Kad užsikrėčiau ir aš, supratau tik pajutęs pirmuosius simptomus – galvos ir gerklės skausmas, sloga – kurie nebuvo itin skausmingi ir varginantys, o priešingai – gana pakenčiami.“

Pajutęs negalavimus ir bijodamas skaudžių ligos padarinių rizikos grupei priklausantis vyras nedelsdamas izoliavosi tikslingai siekdamas neužkrėsti aplinkinių ir artimųjų.

Gintaras džiaugiasi atsiradusia galimybe grąžinti gyvenimą į senas vėžes.
Nuotr. iš asmeninio archyvo

„Izoliavausi namuose, todėl visiškai išvengti kontakto su šeima nepavyko. Po keleto dienų pablogėjo žmonos savijauta – atsirado sausas skausmingas kosulys, galvos skausmas, pakilo temperatūra. Atlikę testus ir sulaukę teigiamų rezultatų, kreipėmės į medikus pagalbos“, – patirtimi dalijasi vyras.

Nors kontaktą su sergančiu asmeniu turėjo Gintaras, jo žmona, užsikrėtusi nuo vyro, sirgo sunkiau, dėl šios priežasties persirgimas moteriai turėjo dusinančio kosulio ir pasunkėjusio kvėpavimo padarinių.

Dėl priklausymo rizikos grupei galimybę skiepytis Gintaras gavo ganėtinai anksti ir, sako, nė nesudvejojęs pasirinkimo klausimu. „Pandemija sustabdė mūsų gyvenimą, o vakcinos atvėrė galimybę grąžinti juos į senas vėžes – dalyvauti renginiuose, susitikti su draugais ir pagaliau prisiminti kelionių teikiamą malonumą, kurio karantino metu taip trūko.“

„Neaplenkė mintis apie mirtį, tačiau gyventi verta“

Lietuvoje pradėjus plisti virusui, Kėdainių gyventoja Eglė sunerimo dėl savęs ir savo artimųjų, kadangi niekam nebuvo aišku, kas laukia ateityje.

Šiandien moteris pasakoja apie tuomet atsiradusį nesaugumo jausmą, baimę bendrauti su žmonėmis, kol galiausiai šalyje dėl visų saugumo buvo uždrausti bet kokie nebūtini susitikimai ir paskelbtas visuotinis karantinas.

Eglė: „Nenorėčiau grįžti į tą laikotarpį ir išgyventi visko iš naujo“.
Nuotr. iš asmeninio archyvo

Maisto prekių parduotuvėje dirbančios moters darbo prasidėjusi pandemija nesutrikdė – dirbti ji galėjo ir karantino metu.

„Tokiame darbe kontaktas su žmonėmis yra neišvengiamas, todėl, net ir atsakingai laikantis visų rekomenduojamų saugos priemonių bei reikalavimų, apsisaugoti nepavyko“, – pasakoja Eglė.

Kėdainietės šeima užsikrėtė koronavirusu, o moteris sirgo kur kas sunkesne viruso forma nei jos vyras ir sūnus. Eglei pasireiškė ligai būdingi simptomai – uoslės praradimas, „kaulų laužymas“, raumenų tempimas, pakilo ir laikėsi aukšta temperatūra, kol galiausiai medikai diagnozavo plaučių uždegimą.

Moteris prisimena, jog tai buvo labai baisus ir sunkus laikotarpis, kuomet neaplenkė mintis ir apie mirtį. „Nenorėčiau grįžti į tą laikotarpį ir išgyventi visko iš naujo“, – atvirauja Eglė, šiandien džiaugdamasi gavusi galimybę vakcinuotis ir tikėdamasi nebesusirgti drąsiai teigia, jog gyventi verta.

Grįžti į pradinę būseną užtrunka tris mėnesius

Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santaros klinikų pulmonologijos ir alergologijos centro vadovo profesoriaus Edvardo Danilos teigimu, kiekvienos ligos atveju pasekmės priklauso nuo ligos sunkumo, žmogaus amžiaus, turimų gretutinių ligų ir gydymo veiksmingumo.

„Koronaviruso liekamieji reiškiniai skiriami į trumpalaikius ir ilgalaikius. Trumpalaikės pasekmės paprastai trunka kelis mėnesius ir apima visą organizmą – silpnumas, greitesnis nuovargis, jėgų neturėjimas – kadangi stipriai sergančiam žmogui ilgą laiko tarpą tenka praleisti lovoje ir būti nepakankamai judriam, taip pat turi reikšmės ir buvusio plaučių uždegimo stiprumas“, – pasakoja pulmonologas.

Dėl šių priežasčių kuriam laikui nusilpsta raumenys, dėl buvusio uždegimo bei deguonies trūkumo gali sutrikti ir kitų organų veikla, bet bėgant laikui yra grįžtama į pradinę būklę. Pavieniais atvejais, kas sudaro 2–3% visų koronavirusine infekcija sirgusių žmonių, grįžimas į pradinę būseną gali užtrukti net iki pusės metų.

Ilgalaikės pasekmės gali būti nulemtos itin stipraus plaučių pažeidimo. 1–2% sirgusiųjų yra pažeidžiama plaučių struktūra – dalis pažeisto plaučio virsta randeliais, tačiau E. Danila aiškina: „Plaučiai turi milžinišką rezervą. Keliolikos kvadratinių centimetrų dydžio randeliai dažniausiai neturi įtakos plaučių veiklai, kurių išklotinė užima 40–80 m² plotą, ir net nėra juntami.“

VUL Santaros klinikų specialistas dalydamasis patirtimi sako, jog pasitaiko atvejų, kai žmogaus juntamus simptomus, kaip silpnumas, nuovargis ar kt., lemia ne fiziniai pokyčiai. Neretai išlikęs nerimas, ligos, mirties baimė gali daryti įtaką stipresniam simptomų jutimui nei yra iš tikrųjų, tačiau profesorius tvirtina, jog absoliuti dauguma koronaviruso sukeltų padarinių galiausiai išnyksta ir žmogus grįžta į pradinę būseną.

Užs. Nr.958