Praėjusių metų rudeninis miškasodis. Kadangi iki kooperatyvo „Aukštaitijos šilas“ kirtavietės Janionių kaime nebuvo galimybės privažiuoti, maždaug kilometrą sodmenis žmonės nešė maišuose.
Nuotrauka iš įmonės archyvo
Miškus atkurti norintys jų valdytojai iki birželio 30 d. teritoriniams Nacionalinės mokėjimo agentūros Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento teritoriniams paramos administravimo skyriams (NMA) gali teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Investicijos į miškų plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miškams padarytos žalos prevencija ir atlyginimas“. Šiam paraiškų priėmimo etapui numatyta suma – 646 tūkst. 153 Eur iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos valstybės biudžeto.
Finansuojamos veiklos ir kas gali kreiptis
Tarp finansuojamų veiklų – miškų priešgaisrinės apsaugos infrastruktūros kūrimas; miškų gaisrų stebėsenos ir pranešimo apie juos įrangos diegimas ir gerinimas bei stichinės nelaimės pažeisto miško atkūrimas. 9 tūkst. 616 Eur parama, atsodinant dvi (0,80 ir 2,70 ha) kirtavietes miško sklype, esančiame Janionių kaime, Panevėžio rajone, pagal projektą „Stichinės nelaimės pažeisto miško atkūrimas“ jau pasinaudojo iš viso 591 ha miškų valdantis savininkų kooperatyvas „Aukštaitijos šilas“.
Kaip papasakojo šios įmonės direktorius Saulius Tirevičius, tuose plotuose anksčiau augusį nebrandų ąžuolyną kaip reikiant paveikė kenkėjai – medžiai džiūvo, krito jų lapai, luposi žievė. „Sužinoję, kad yra galimybė miškus atkurti pasinaudojus KPP parama, pabandėm. Kaip reikalaujama, pirmiausia užfiksavom stichinės nelaimės faktą, gavę Valstybinės miškų tarnybos leidimą, mišką išvalėm. Pats paramos gavimo procesas nebuvo sudėtingas“, – papasakojo S. Tirevičius. Viena kirtavietė buvo atsodinta 2019 m. rudenį, kita – 2020 m. pavasarį. Tiesa, ten jau žaliuoja nebe ąžuolai, o liepos ir beržai, mat tose pačiose vietose pabijota vėl sodinti ąžuolus, kad ir jų neištiktų pirmtakų likimas.
Paramos miškams atkurti kreiptis gali tiek privačių, tiek valstybinių miškų valdytojai. Fiziniai asmenys privalo būti ne jaunesni kaip 18 metų amžiaus. Nekilnojamasis turtas, tai yra miškas ar statiniai, į kuriuos investuojama, turi priklausyti nuosavybės teise, bendrosios dalinės arba jungtinės nuosavybės teise, būti valdomas panaudos ar kitais pagrindais arba nuomojamas nuo paramos paraiškos pateikimo dienos ne trumpesniam kaip 10 metų laikotarpiui.
Parama prevencinėms priešgaisrinėms priemonėms skiriama tik toms miško teritorijoms, kurios pagal LR miškų gaisringumo žemėlapį priskirtos prie didelės ar vidutinės gaisrų rizikos plotų. Pažeistam miškui atkurti parama skiriama, jeigu yra pažeistas ne mažesnis nei 0,5 ha jo plotas, pažeista daugiau kaip 20 proc. medžių, taip pat tik už tuos plotus, kuriuose pažeidimas užregistruotas ne anksčiau kaip prieš dvejus metus iki paraiškos pateikimo. Remiama tuo atveju, jeigu stichinės nelaimės pažeistas miškas atkuriamas miško želdinimu (sodinimu) arba mišriuoju miško atkūrimo būdu, vadovaujantis Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimais.
Parama suskaičiuojama kiekvienam miško želdinimo ir žėlimo projektui atskirai, priklausomai nuo atkuriamų želdinių rūšinės sudėties. Pavyzdžiui, sodinant pušis, miško atkūrimo išmoka už 1 ha – 2 tūkst. 332 Eur; egles – 2 tūkst. 69 Eur; beržus – 1 tūkst. 867 Eur; juodalksnius – 1 tūkst. 859 Eur; maumedžius – 3 tūkst. 256 Eur; klevus, uosius, kalnines guobas, skirpstus ir vinkšnas – 3 tūkst. 918 Eur; liepas – 3 tūkst. 879 Eur, ąžuolus ir bukus – 4 tūkst. 383 Eur. Atkuriant kitas, neįvardintas medžių rūšis, taikoma mažiausia miško atkūrimo išmoka – 1 tūkst. 859 Eur už ha.
30 balų – būtini
Paraiška projektui finansuoti turi surinkti mažiausiai 30 balų. Už pažeisto miško, kuriame vyrauja spygliuočiai, atkūrimą skiriama 20 balų; už pažeisto miško, kuriame vyrauja lapuočiai, – 15 balų. Kai atkuriamas pažeisto miško plotas yra nuo 3 ha iki 10 ha imtinai, – skiriama 10 balų; kai plotas daugiau kaip 10 ha, – 20 balų. Jei pareiškėjas yra privataus miško valdytojas, – skiriama 20 balų. Jeigu prašoma mažesnio paramos intensyvumo, tuomet už kiekvieną sumažintą procentinį punktą skiriamas 1 balas, bet ne daugiau kaip 15 balų; jei prevencinės priemonės diegiamos didelės gaisrų rizikos teritorijose, – 20 balų; jei pareiškėjas yra miško savininkų asociacijos arba miško savininkų kooperatyvo narys, – 5 balai. Didžiausia galima suma – 100 balų.
Užs. Nr.676
