Ankstyvas pavasaris – pats tinkamiausias metas ieškoti miško žvėrių ragų. Vieni iš tokio pomėgio užsidirba, antri ragus radę įdomių interjero detalių susikuria. Tik tokios radybos beveik visada yra sėkmės reikalas.
Vilė LEŠČINSKIENĖ
Tiesiog sekasi
Antašavietį Gintarą Virbicką šioje srityje fortūna išties lydi. Per visą gyvenimą jis yra radęs daugybę elnių, stirninų ragų, o tikslaus skaičiaus nė nepamena. Antai visai neseniai pasidžiaugė radęs nedidelę kaukolę su mažais rageliais, spėliojo, kad greičiausiai toji bus jauno stirniuko. Kaukolė jau šiek tiek apsamanojusi, tačiau G. Virbickas sakė, kad nušveitus samanas iš jos galima būtų pasidaryti nedidelę drabužių kabyklą.
O tų kabyklų G. Virbicko namuose apstu. Viena pirmame aukšte, kita – antrame ir terasoje trečia kaba. Kiek dar ragų ragelių kitiems išdalyta ar už simbolinę kainą parduota.
Paklaustas, ar galėtų išduoti vietas, kuriose laimikius randa, G. Virbickas teigė vieno atsakymo neturintis ir tikino ragų specialiai niekuomet neieškojęs.
Plačiau skaitykite kovo 30 d. „Kupiškėnų mintyse“ arba prenumeruokite PDF (3 Eur/mėn.)