Banguolė Aleknienė-Andrijauskė,
žurnalistė
Prisižadėjau sau šį kartą nė žodelio apie koronavirusą. Gana!
Gyvenimas teka sava vaga, nepaisant pandeminių niuansų. Pasaulyje vyksta prezidentų rinkimai, netrūksta visokių politinių intrigų, streikų, ateities prognozių.
Žmonės toliau perka ne tik maisto produktus, bet ir apavą, aprangą, buitinę techniką ir kita. Ne išimtis ir aš.
Termometro stulpeliui perkopus dvidešimties laipsnių šalčio padalą nekantriai ėmiau laukti basučių, kurias nusipirkau internetinėje parduotuvėje. Apie tai išgirdusios draugės kvatojosi: „Vadinasi, vasara bus! Prašome fotosesijos su nauju apavu ant sniego!“
Pažadėjau joms, kad ta fotosesija tikrai bus. Deja, kurjeris nei pirmą, nei antrą dieną basučių nepristatė, nors žadėjo. Paskambinusi siuntų išvežiojimo įmonės administracijai sužinojau, kad jis man neprisiskambino, kad siunta grąžinta į sandėlį ir pakartotinai jos sulauksiu tik po savaitės.
Ką padarysi. Darbas iš namų, ilgi telefoniniai pokalbiai. Gal niekaip ir nebeįsiterpė tas kurjerio skambutis. Maža bėda, nes atvežtos basutės vasaros nepagreitins.
Trečias bandymas įteikti siuntą baigėsi sėkmingai – ir skambučio sulaukiau, ir tuoj pat paties kurjerio prie buto durų.
Kitą kartą gal per paštomatą reikės atsisiųsti pirkinius, nors ten kita bėda pasitaiko – laiku žmonės neatsiima siuntų ir nauji klientai negali kada panorėję jomis pasinaudoti.
Buvo ir fotosesija sniego fone, bet daugiausia pasistaipymo namuose prieš veidrodį, pasvajojant apie vasarą.
Neseniai atradau dar vieną atsipalaidavimo būdą. Kai galva sprogsta nuo visokių minčių, kai apie skaitymą, rašymą ar kitokią protinę veiklą nebenoriu nė pagalvoti, kai nebeišsirenku filmo, kurį norėčiau pamatyti, panaršau internetines tiesiogines transliacijas iš įvairių drabužių parduotuvėlių, vadinamuosius „laivus“. Tas angliškas žodelytis man asocijuojasi su atplaukusiu laivu-parduotuve.
Cha, cha, cha! Šiaip visada buvau mėgėja pasidairyti po drabužių parduotuves, pasimatuoti patikusius drabužius, kurių dažniausiai pirkti nė negalvodavau.
Kiekvienam pirkiniui reikia pribręsti. Tokie pasižvalgymai – pažintis su mados tendencijomis, savotiška treniruotė, padedanti formuoti savo stilių ir, be kita ko, psichoterapija.
Pagaliau tai ir proga sužinoti, kas aktualu moterims, kas tos moterys per sutvėrimai yra. Gal todėl virtualaus pardavimo transliacijų pasižiūrėti užklysta ir vienas kitas vyras. Kai kurie tuoj pat dingsta, anot jų, pakliuvę į tokią nesąmonę.
Kiti patyliukais žiūri į drabužius demonstruojančias pardavėjas lyg mįslę mindami. Yra ir įkyrių seksualinių priekabiautojų kategorija. Laimė, juos galima tuoj pat užblokuoti.
Nelengva smulkiųjų verslininkų dalia. Tikros šaunuolės tos drabužių pardavėjos, išdrįsusios tapti ne tik konsultantėmis, bet ir apdarų demonstruotojomis, savotiškomis aktorėmis. Moterims jos suteikia galimybę pamatyti ne elitines manekenes, bet realias moteris, panašias į jas, vilkinčias tuos drabužius.
Pirkėjoms nestinga ir humoro jausmo, ir realybės suvokimo. Komentaruose viena moteris su šypsena klausė, kur mes tiek drabužių prisipirkusios sunešiosime per karantiną.Kitos sakė, kad reikia palaikyti smulkųjį verslą. Taip. Šiandien labai svarbus solidarumas, pagalba, parama.
Tikėkime, kad vasara ateis. Tikra ir be karantino. O ruoštis jai reikia žiemą!
Autorės nuotrauka
