„Atsivėrimai“
Justas JASĖNAS
Diena iš dienos ėjo pro šalį, kaip buvo senokai įpratę taip pasivaikščioti. Tik eidavo pro šalį, ir nieko daugiau. Šiandien ėjo vėlei ramiai, vėlei dairės popiečio saulei tingiai markstantis, ir ištiko staiga… Tai ir pamatė lyg pirmąjį kartą, nuostabos persmelkti tegalėjo juodu tylėti. Pamatę suprato, supratę atsiminė sentėvius kadaise kalbėjus… Senolis, grindiniu vos bepanešdamas savo sąnarius, sustojo. Kas jį tąkart prilaikė?
Paliesti ženklo
Vaikas tik laisvas, kniūbsčias parpuolė ant kelių, bet nepravirko, nors ir sopėjo, nubrozdintais keliais kraujas sruvo, vilnijo, tekėjo lyg upele, o jis galingu balsu, lyg koks pranašas šaukė: „Tėti, tėveli, tik pažiūrėk, šitas ženklas ne svetimų, šitas ženklas juk mūsų.“ Tėvas nerišliai pavienius skiemenis tik sulemeno, vaikas jo akyse dabar kilo. Ką jis nuveiks, kokias aukštumas sieks, vienas tik Dievas težino.
Priekaištas
Kaklą išrietė gulbinas, atsistojo tvirtai, galvą tartum pačią karūną iškėlė aukštai, gal tam keliui paliudydamas – dabar ir aš esu, ir aš juk reikalingas, ir aš jau suprantu. Ir kas akimirką lyg akmenėjo, toks išdidus, pasitikįs savimi. Taip skvarbiai žvelgė tėvui į akis „kodėl“, kad jas net degino tas vaikiškas aštrumas, ir tėvas traukėsi atatupstas, ir tegalėjo tik mažėti, ir dengėsi alkūnėm veidą savo, gal atsiminęs, kad neapgynė, kai taip reikėjo, kai taip svarbu laiku apginti buvo, dabar jau negalės, dabar jau ką gi…
Tai regėdama toji jaunutė moteris, toji motina dėmėjosi visus šiuos dalykus ir svarstė juos savo širdyje. Senoji nueidama tik galvą lingavo. Mūsų laudacijos ir mūsų batalijos. Kelias tas pats. Ūkanos mūsų, giedros taip pat. Kelias tas pats. Mūsų puoliai ir mūsų olimpai. Kas mūsų laukia, kas žino? O kelias tik vienas, o kelias tas pats, tik mes kasdien vis kitokie.
Mylimųjų baigtis
Kamanė lėtai kėsnoja sparnelius, tvirtai, labai tvirtai šalpusnio žiedą kojelėm apkabina ir įsiskverbia tiesiog visa į jį. Mylimoji virpančiais delnais vos beišturi, vaikas matė, ir liaunais pianistės pirštais vos besuima, vaikas matė, ūmai tik spusteli revolverio gaiduką, pati vos spėja krustelėt ton pusėn, ton, ta kryptimi. Pamatė vaikas…
Banguolės Aleknienės-Andrijauskės nuotrauka
Ona | 2021-01-24
|
Jei toks gudrus ir talentingas, juk rasyk pats. Tikrai isspausdins, nereikes panikuoti. Kurybines sekmes.
Skaitytojas | 2021-01-24
|
Nesuprantu, kodėl šis laikraštis spausdina tokias nesąmones. Labai panašu į apsvaigusio žmogaus sapaliojimus. Asmenine nuomone šis autorius nėra nei kunigas, nei rašytojas.