Irmantas Šap futbolo treneriu svajojo tapti dar būdamas vienuoliktokas ir jo noras išsipildė – šiandien jis moko vaikus žaisti futbolą.
Jei manote, kad futbolas – perteklinės jėgos išliejimas ar tiesiog pasilakstymas paskui kamuolį, labai klystate. Pasak futbolo trenerio Irmanto Šap, visame pasaulyje mėgstamas komandinis žaidimas ugdo ne tik pasitikėjimą savimi, fizinę ištvermę, bet ir gerina bendravimo įgūdžius.
Skapiškyje ir Kupiškyje jaunuosius talentus ugdantis sporto mokytojas papasakojo apie savo profesiją, darbą per karantiną ir ne ką mažiau sportišką laisvalaikį.
Vilė LEŠČINSKIENĖ
Mokytojo įkvėptas
Pašnekovas teigė, kad futbolu greičiausiai ir nebūtų susidomėjęs, jei ne tuometinėje Skapiškio vidurinėje mokykloje dirbęs kūno kultūros mokytojas Vytautas Starkus.
„Būdamas vienuoliktokas jau žinojau, kuo būsiu. Norėjau tapti karininku arba treneriu. Labai patiko dirbti su vaikais, mokykloje buvau mokytojo V. Starkaus asistentas. Trenerio specialybė pasirodė perspektyvesnė, pasirinkau treniravimo sistemų studijas Lietuvos sporto universitete“, – dėstė I. Šap.
Baigęs studijas norėjo ne emigruoti ir ne didmiestyje pasilikti, o grįžti į gimtąjį kraštą. O ir aplinkybės palankiai susiklostė. Kaip tik tuo metu Kupiškio rajono kūno kultūros ir sporto centre trūko futbolo mokytojo. I. Šap džiaugėsi, kad kolegos jį, naujoką, labai šiltai priėmė ir padėjo net pirmas mokinių grupes surinkti.
I. Šap prisiminė ir pirmą treniruotę, kuri buvo nelabai vykusi.
„Atėjo dvidešimt šeši vaikai. Ar įsivaizduojate tokį būrį vaikų vienoje vietoje? Koks triukšmas – visi dūksta, šūkauja, vienas, žiūrėk, jau ir kažko verkia. Buvo labai sunku sukontroliuoti situaciją, nebuvau dar gerai tam pasiruošęs, be to, neturėjau asistento. Nėra to blogo, kas neišeitų į gera, kitai treniruotei pasirengiau daug tvirčiau“, – pasakojo vyresnysis sporto mokytojas, mokantis vaikus ne tik žaisti futbolą, bet ir stalo tenisą.
Sporto mokytoju Irmantas Šap dirba jau šešerius metus. Nuotraukoje – su Kupiškio rajono kūno kultūros ir sporto centro mokiniais.
I. Šap treneriu dirba ne vien tik Kupiškyje. Grįžęs į gimtąjį Skapiškį po studijų labai norėjo atiduoti duoklę Skapiškio mokyklai, šiandien tapusiai Povilo Matulionio progimnazijos Skapiškio skyriumi. Ten jis įkūrė „Futboliuko“ būrelį, kuris irgi sėkmingai gyvuoja jau keletą metų.
Jau šešerius metus treneriu dirbantis I. Šap atrado laiko patikrintus darbo metodus. Paprasčiau dirbti su vyresniaisiais, jie labiau motyvuoti. Patys jauniausi mokiniai – septynmečiai. Jie jautriausi, trumpiausiai išlaiko dėmesį. Mažesnių mokinių jokiu būdu negalima spausti, o patyrę nesėkmę jie greitai praranda ūpą sportuoti ir kitą kartą nebenori ateiti. Todėl trenerio darbas ne tik vaikus išmokyti, bet ir vesti treniruotę taip, kad ji sukeltų daug teigiamų emocijų. Kaip atrasti tą balansą tarp mokymosi ir žaidimų, tai jau meistrystės reikalas.
Per karantiną I. Šap irgi veda treniruotes, tik tai daro nuotoliniu būdu per „Zoom“ programą. Nemažai dėmesio skiriama ir savarankiškoms užduotims. Vaikai aktyviai dalyvauja treniruotėse. Už tai treneris dėkoja ir tėvams, kurie sporto nelaiko antraeiliu dalyku ir reguliariai primena atžaloms, kad nepraleistų sportinių užsiėmimų.
Prioritetai sudėlioti
I. Šap pasidžiaugė, kad visai neseniai įgijo tarptautinę UEFA (Europos futbolo federacijų asociacijos) trenerio licenciją. Su šia licencija galima dirbti trenerio darbą visame pasaulyje, tačiau bent kol kas apie tarptautinę karjerą nemąsto, nes visai neblogai sekasi ir gimtajame krašte.
Treneris prasitarė, kad šiandien labiau svajoja ne apie karjeros tolius, bet apie šeimą.
„Turiu draugę, gyvename kartu Kupiškyje. Nebūsiu originalus. Norėčiau tradiciškai vieno ar dviejų vaikų, bet ne futbolo komandos“, – nusišypsojo I. Šap.
Sporto mokytojas laisvalaikiu žaidžia futbolo klube „Narjanta“. Nuotraukoje – antroje eilėje antras iš dešinės.
Pašnekovas šiek tiek papasakojo ir apie laisvalaikį. Futbolas jam yra ne tik profesijos dalis, bet ir gyvenimo būdas. Laisvalaikiu jis žaidžia futbolo klube „Narjanta“ – yra komandos gynėjas.
Dažnai jis sulaukia ir klausimų, kodėl verta žaisti futbolą, kokia iš to nauda.
„Pirma – tai komandinis žaidimas, todėl susirandama draugų, bendraminčių. Antra – futbolas ugdo komunikabilumą, pasitikėjimą savimi, motyvaciją. Trečia – tai judrus žaidimas, todėl aktyviai leisdami laiką geriname savijautą“, – privalumus vardijo I. Šap.
Irmantas Šap laisvalaikiu mėgsta pralėkti krosiniu motociklu. Kol nebuvo karantino, dalyvaudavo ir varžybose.
Nuotraukos iš asmeninio pašnekovo albumo
Taip pat laisvalaikiu treneris mėgsta pasivažinėti krosiniu motociklu. Kol nebuvo karantino, dalyvaudavo ir varžybose. Tvirtino, kad laisvalaikį leisti aktyviai paskatino ir universitete įgytos kūno rengybos žinios.
„Nereikia apsileisti ir karantino metu. Žinoma, reikia valgyti, nebadauti, o kai daug judi, tai ir kalorijos kaipmat sudega“, – pozityviai pokalbį užbaigė I. Šap.
