Seimo narys Jonas Jarutis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) patvirtino Sėlos rytinės apygardos rinkimų komisijos išvadą, kad prizines taures įsteigęs Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS) priklausantis Seimo narys Jonas Jarutis nepažeidė rinkimų įstatymo nuostatos dėl rinkėjų papirkinėjimo.
Už tai, kad patvirtintų Sėlos rytinės apygardos rinkimų komisijos išvadą balsavo 8 VRK nariai, 2 pasisakė prieš, 3 – susilaikė.
Tyrimas buvo pradėtas siekiant išsiaiškinti, ar J. Jarutis rinkimų kampanijos metu įsteigdamas prizines taures nepažeidė rinkimų įstatymo. Visgi vertinimo išvadą pateikę VRK nariai akcentavo, kad J. Jarutis turnyrą rėmė ne vienerius metus, o rinkiminiais metais, atsižvelgdamas į VRK rekomendacijas, jame fiziškai nedalyvavo ir prizinių taurių nedalino.
„Turnyras eilę metų rengtas, remtas šio Seimo nario. Rinkiminiais metais asmuo suprato, kad rinkiminiai metai, įvertino tiek VRK rekomendacijas, tiek praktiką VRK ir nedalyvavo turnyre pats, nedalino (taurių – ELTA)“, – posėdyje teigė VRK narys Valdemaras Urbanas.
„Įvertinus visas aplinkybes dėl jo paties nedalyvavimo, dėl agitacijos nebuvimo, palaikome tą komisijos sprendimą ir siūlome jo nekeisti, o patvirtinti“, – pridūrė jis.
Tuo tarpu vertinimo išvadą pristačiusi Olga Kilkinova akcentavo, kad prizinė taurė buvo įsteigta ne asmeniškai J. Jaručio vardu, o siekiant reprezentuojant patį Seimą.
„Mes manome, kad nepaisant taurės įsigijimo kainos vis tiek tai nėra kažkokia turtinė nauda, nes tai iš tikrųjų tai yra nauda visuomenei, sportininkams, pagerbiant jų dalyvavimą varžybose. Tai yra įsteigta Seimo nario Jono Jaručio taurė, vadinasi ne jo asmeniškai, o jo kaip Seimo nario, reprezentuojant patį Seimą“, – akcentavo ji.
Tokiai pozicijai pritarė ir VRK narys Maksimas Reznikovas, akcentuodamas, kad Seimo nario „vardas pats savaime nereiškia agitacijos“. Jo teigimu, būtina vertinti ir patį kontekstą.
Visgi VRK narė Aistė Žilinskienė laikėsi kitokios pozicijos ir akcentavo, kad taurė buvo pavadinta paties kandidato vardu.
„Jeigu asmuo nenori būti įvardijamas ir siejamas tam tikrame teigiamame kontekste, arba supranta to atsakomybę, tai jis ir neįsivardina savęs. O jeigu jam svarbu, kad būtų paminėtas tam kontekste, tai jis ir įsivardina save. Čia yra akivaizdu“, – savo nuomonę išsakė A. Žilinskienė.
ELTA