Gąsdinantis klimato atšilimas labai palankus invazinėms rūšims. Viena jų – ispaniškieji šliužai – nerimsta net gruodį. Jų lengvai galima aptikti kiemuose, soduose ar šiltnamiuose. Ne mažiau nuo pastarųjų ėdrumu, vislumu atsilieka ir juodagalviai šliužai.
Pasak Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkės Gritos Skujienės, jei anksčiau nepavyko sukontroliuoti šliužų antplūdžio, dabar puikus metas tai padaryti.
Vilė LEŠČINSKIENĖ
Šiemet vienas, kitąmet – keli šimtai
Biologijos mokslų daktarės teigimu, invaziniai šliužai iš Pietų Europos atkeliavo pačių žmonių dėka. Manoma, kad į Lietuvą, kaip ir į kitas šalis, jie galėjo patekti su atvežtiniais vaisiais, daržovėmis, gėlėmis ar sodinukais.
Šiandien šliužų paplitimas Lietuvoje toks didelis, kad naikinti juos įstatymiškai privaloma. Jei žmogus yra žemės ploto savininkas, kuriame yra invazinių augalų ar gyvūnų (tarp jų ir šliužų), jis atsakingas už jų naikinimą. Jei teritorija priklauso valstybei, įgaliotos savivaldybės turi naikinti jų teritorijose randamus invazinius augalus ir gyvūnus.
Plačiau skaitykite gruodžio 1 d. „Kupiškėnų mintyse“