PANEVĖŽIO APSKRITIES TERITORIJOS ĮSTAIGOS NERANDA VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ

Šiais metais Panevėžio apskrities teritorijos valstybės ir savivaldybių įstaigos Valstybės tarnybos portale paskelbė 100 konkursų ir atrankų (toliau kartu – konkursai) į valstybės tarnybą. Didžioji dalis bandymų surasti reikiamą valstybės tarnautoją buvo nesėkminga. Net 57 konkursų (57 proc.) neįvyko. Pagrindinės priežastys – pretendentai neatitiko reikalavimų, nesulaukta nė vieno prašymo dalyvauti konkurse, prašymus pateikę pretendentai neatvyko į konkursą.

Nesėkmingiausiai valstybės tarnautojų atranka vyko į Kupiškio rajono teritorijoje veikiančias įstaigas – neįvyko 3 iš 4 skelbtų konkursų. Iš 7 Panevėžio rajone skelbtų konkursų nesėkmingi buvo net 5 konkursai, Pasvalio rajone – 7 iš 10. Be nugalėtojo liko 16 iš 24 Biržų rajono įstaigų skelbtų konkursų. Rokiškio rajone – 5 iš 9, Panevėžio mieste – 21 iš 46.

Nuo 2019 m. visų Lietuvos valstybės tarnautojų atranką centralizuotai organizuojančio Valstybės tarnybos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktorius Gediminas Miškinis teigia, kad priežastys čia įvairios. Mažesniems, atokiau nuo pagrindinių centrų esantiems miestams sudėtingiau pritraukti reikiamą išsilavinimą turinčius specialistus. Antai Vilniuje, Kaune į vieną valstybės tarnautojo vietą būna ir 70, ir 90 pretendentų. O tokiuose nedideliuose miestuose kaip Kupiškis, Pasvalys, Biržai – vos po keletą ir jie dažnai neatitinka keliamų išsilavinimo, patirties reikalavimų. O pasitaiko, kad ir nė vieno prašymo nesulaukiama.

Ypač apmaudu, kai dėl tinkamų pretendentų stokos nepavyksta įstaigų ar jų padalinių vadovų (pavyzdžiui, seniūnų) konkursai. Mat Valstybės tarnybos departamento sudaryta komisija įstaigos ar jos padalinio vadovo konkurso metu atrenka du geriausiai pasirodžiusius laimėtojus, o kuris iš jų eis pareigas, sprendžia į pareigas priimantis asmuo. Bet jei nėra 2 laimėtojų, pavyzdžiui, būtiną bent 6 balų įvertinimą gauna tik vienas pretendentas, konkursas laikomas neįvykusiu.

Suprantama, mažame mieste dažnai nėra reikalingų specialistų, o iš didmiesčių juos atsivilioti sunkoka. Ir visgi bandyti būtina ir tam reikalinga kuo platesnė informacijos apie skelbiamus konkursus sklaida.

Visi konkursai į valstybės tarnybą skelbiami Valstybės tarnybos portale ir įstaigų interneto svetainėse, Valstybės tarnybos departamentas yra sudaręs sutartis su populiariausiais darbo paieškos portalais, apie naujausius skelbimus informuoja savo „Linkedin“ paskyroje. Tačiau akivaizdu, kad to nepakanka.

Pasak Valstybės tarnybos departamento direktoriaus, būtina, kad ir pačios įstaigos aktyviau viešintų savo konkursus socialiniuose tinkluose, vietinėje spaudoje, gal net kaimyninių regionų spaudoje, bendradarbiautų su aukštosiomis mokyklomis.

Abejojantiems, ar šiuolaikinė valstybės tarnautojų atranka yra skaidri, G. Miškinis teigia, kad nepotizmui atrankoje į valstybės tarnybą praktiškai nebėra galimybių. Mat atranka vyksta centralizuotai. Tarnautojo ieškančios įstaigos atstovai, kurie teoriškai galėtų turėti interesą atrinkti kokį konkretų žmogų, pretendentų vertinimo komisijose sudaro mažumą. Didžioji dalis komisijos narių yra Valstybės tarnybos departamento specialistai, taigi jų vertinimai turi persvarą. Išimtis yra seniūnų konkursai, kur didelę dalį komisijos narių sudaro seniūnijos atstovai – seniūnaičiai.

Taip pat taikoma ir daugiau priemonių siekiant kuo didesnio konkursų skaidrumo. Pavyzdžiui, suvienodinti pareigybių aprašymai, eliminuojant galimybę pareigybės aprašymą pritaikyti prie konkretaus pretendento – identiškoms pareigybėms taikomi tokie patys išsilavinimo, patirties, kompetencijų reikalavimai.

Valstybės tarnybos departamento inf.

Nuotrauka iš redakcijos archyvo