Ada DVARIONAITĖ
Svarstau, kas žmogui yra svarbu ir kas svarbiausia. Svarbių dalykų yra daug, bet kas svarbiausia?
Po ilgų apmąstymų priėjau prie išvados, kad tai yra dantys. Su jais negimstama, jie išdygsta kūdikystės pusiaukelėje. Jie yra išgyvenimo garantas, nekramtęs negyvensi.
Pagal dantis ir žandikaulius galima atsekti žemės gyvybės evoliucijos etapus, kada plaukiojantys padarai išlipo į sausumą ir atsiskyrė ropojantys, kada keturiomis vaikštantys atsistojo ant dviejų kojų, kurie yra žolėdžiai ir kurie mėsėdžiai, o kas visaėdžiai. Žmogus priklausytų prie pastarųjų. Tik žmogaus dantims keli pastarieji amžiai su savo technologiniais laimėjimais, pakitusiu maistu atnešė sunkių išbandymų.
Mūsų senoliai dar turėjo tvirtus dantis, amžių nubaigdavo, savus tebeturėdami. Prisimenu skaičiusi šviesaus atminimo „Senovinių kupiškėnų vestuvių“ spektaklio režisieriaus Povilo Zulono atsiminimus, kaip vienas kaimo apsukruolis vietoje savo iškritusio danties įsidėjo avies dantį, taip susiprotezavo pats sau. Dabar galimybės kitos, dantų pasirinkimo erdvės begalinės. Ir ne tik reklamoje, bet ir tikrovėje.
Jau nebetoli rinkimai į Seimą, šen bei ten, pačiose netikėčiausiose vietose, galima išvysti pretendentus į šalies valdžią. Jie visi plačiai šypsosi, pasisveikina, pakalbina, šypsosi ir jų rėmėjai, tiesa, dabar jau turėdami saujose kaukes apsisaugoti nuo koronaviruso.
Pretendentų šypsenos gražios, plačios ir nuoširdžios, tokios, kokias ir žada odontologijos klinikų reklama. Vienas dantukas (skaičiau reklamoje), gražiai implantuotas, natūraliai atrodantis ir ilgaamžis, kainuoja apie 1 tūkstantį eurų. Tikiu, žmogus, kuris užsidirbo tokiems dantukams, gali būti tvirtai nusiteikęs vesti tautą į gerovę, kaip ir kviečia šalies Prezidentas. Bent du trečdaliai į gerovę vedamųjų yra prastadančiai ar visai bedančiai. Daugelis jų, ypač vaikus auginančios šeimos ar vienišos mamos, tūkstančių eurų vienoje vietoje neregėjusios, tad ir gerokai prastesni jų dantų reikalai.
Laimė, valstybė nepalieka savo piliečių, jų neatsižada. Yra numatytos kompensacijos įvairiems dantų protezams įsigyti. Bet reikia atitikti specialius reikalavimus, sulaukti pensijos. Sulaukus pensijos, dar sulaukti ir savo eilės, tai, sakoma, užtrunka ne vienerius metus. O burna, nors ir bedantė, privalo kasdien valgyti, kad kūnui energijos suteiktų, ne bet kokios, geros energijos.
Jeigu mūsų senoliui padėjo avies dantis, galima irgi ką nors susimeistrauti, prastesnį dantį įsidėti bent laikinai. Bet tada jau plačiai šypsotis nebegali ir į Seimą be šypsenos nepakliūsi, tenka su tuo susitaikyti. Gerai pagalvojus, tai smulkmenos, kaip ir gryni niekai yra vidinė savijauta, būsena, jausmai. Svarbiausia yra – kaip atrodai.
O atrodome visi panašiai. Ačiū koronavirusui, bent laikinai sugrįžo lygybė ir vienybė, dabar visi mes su kaukėmis. Ar po ja metalas, plastikas, cirkonis ar tuščia kiaurymė burnoje, mes gyvename savo gyvenimus, kiek pajėgdami vertingus ir prasmingus. Bet dantis turėti vis dėlto yra labai svarbu.
Simono Dariaus nuotrauka
