ŠAKNYS LIETUVOJE, ŠIRDIS – DANIJOJE, ARBA „GINTARINĖS ŠVAROS“ ATSIRADIMO ISTORIJA

Jeigu kas praeitą vasarą Gintarės Andriūnės būtų paklausęs, ar ji ketina kurti nuosavą verslą, Danijoje tada gyvenusi skapiškėnė būtų atsakiusi – tikrai ne. Idėją grįžti prie to, ką mokėjo geriausiai – tvarkyti namus – pakuždėjo nepalanki Lietuvos darbo rinka. Į gimtinę grįžusi ir įmonę „Gintarinė švara“ įkūrusi G. Andriūnė įsitikino, kad tokiame nedideliame mieste kaip Kupiškis sukurti verslą tikrai įmanoma. Užsakymų tiek daug, kad žadama samdyti ir pagalbinių darbuotojų.

Vilė LEŠČINSKIENĖ

Ieškojo pigesnio pragyvenimo

Gintarė Andriūnė su vyru susipažino internetu. Po keturių mėnesių draugystės pora susituokė ir kartu jau daugiau nei dešimt metų.
Nuotraukos iš asmeninio pašnekovės albumo

G. Andriūnė beveik dešimt metų su šeima gyveno Danijoje. Pašnekovė nesistebi, kodėl ši šalis per sociologines apklausas užima pirmą vietą tarp tų šalių, kuriose žmonės laimingiausi. Ten tikrai gera gyventi.

Danijoje dirbama mažiau valandų (darbo diena įprastai baigiasi 15 valandą), mokami orūs atlyginimai. Patys danai tolerantiški emigrantams, ramūs, visada šypsosi. Žavus ten ir kraštovaizdis. Iš vienos pusės Daniją supa Šiaurės, iš kitos – Baltijos jūra. Pramogos šioje šalyje orientuotos į šeimą, ypač daug jų siūloma vaikams, pavyzdžiui, nepakanka nė kelių parų išbandyti visoms linksmybėms garsiajame Legolende.

Danų kalba, ne vienerius metus Danijoje gyvenusios G. Andriūnės teigimu, šiek tiek panaši į vokiečių kalbą. Nors šioje šalyje beveik visur galima susikalbėti angliškai, danai jų kalbą mokančius žmones vertina palankiau.

Danijoje gyvena nemažai lietuvių. Jų ne ką mažiau nei ten įsikūrusių bulgarų, ukrainiečių ar egzotiškos išvaizdos afroamerikiečių. Iš pat pradžių buvo netgi keista einant gatve aplinkui girdėti lietuviškus žodžius. Kad pasaulis mažas, įsitikino ir pati Gintarė, kai ieškojo sūnui auklės.

Gintarė Andriūnė – trijų vaikų mama. Vyresnėlis jau suvokia, kad mama po darbo grįžta pavargusi.

„Sūnui nebuvo nė vienerių, kai įsidarbinau valymo srityje. Radau jam auklę danę. Kai išsikalbėjome, paaiškėjo, kad jos sesers vyras yra lietuvis ir jie atvažiuoja atostogų į Lietuvą, į Kaišiadoris, iš kurių yra kilęs ir mano vyras“, – stebėjosi G. Andriūnė.

Dirbti ir gyventi Danijoje labai patiko, bet grįžti į Lietuvą Gintarę paskatino spaudžiantys mokesčiai. Mat ekonomiškai stiprioje Danijos Karalystėje pragyventi labai brangu. Pavyzdžiui, būsto nuoma, kronas pavertus eurais, kainuoja apie tūkstantį, o mėnesio ikimokyklinis ugdymas už vieną vaiką ne privačiame darželyje atsieina apie kelis šimtus eurų. Kronomis šios sumos atrodo dar didesnės.

Tai ne vienintelė priežastis iš ten išvažiuoti – trijų vaikų mama norėjo, kad iki tol Danijoje augę vaikai geriau mokėtų gimtąją lietuvių kalbą, be to, į Lietuvą traukė ir artimųjų ilgesys.

„Aš su vaikais grįžau, o vyras pasiliko Danijoje, nes darbe turi labai geras pareigas. Tai mūsų šeimos neišskyrė, nes kasdien bendraujame internetu. Be to, vyro darbo grafikas palankus – jis kas tris savaites pas mus atskrenda lėktuvu. Bilietai gana pigūs. Ne vasarą, jei pasiseka įsigyti su akcija, nereikia nė dešimties eurų“, – džiaugėsi žmona.

Senjorams – pigiau

G. Andriūnė Kupiškyje gyvena nuo praeito rudens. Pas tėvus į Skapiškį negrįžo, ieškojo būsto atskirai. Nors butą susirado, darbo rasti nesisekė – į kokią įmonę kreipėsi, negavo nė vieno teigiamo atsakymo. Tuomet ėmė kirbėti mintis apie nuosavą verslą, tiksliau įmonę, užsiimančią valymo darbais. Pasitarusi su vyru, 2019 metų pabaigoje Gintarė įkūrė įmonę pavadinimu „Gintarinė švara“.

Gintarė turi valymo patirties Danijoje ir įsisąmonintus darbo principus pritaiko savo versle.

Reikėjo bent pusmečio, kad veikla įsisiūbuotų. Iš pradžių tokių paslaugų norėjo vos vienas kitas klientas, darbus pristabdė ir karantinas. Atšaukus karantiną, atšilus orams, užsakymų padaugėjo tiek, kad Gintarė šiandien vos spėja suktis. Vieni prašo namuose padaryti generalinę tvarką, kiti išvalyti kilimą ar seną, dėmėtą sofą, automobilio saloną. Taip pat klientai į Gintarę kreipiasi pagalbos su konkretesniu tikslu, pavyzdžiui, negalėdami pašalinti kalkių vonioje, tualete.

„Pirmiausia žmonės klausia, ar manęs neišgąsdins jų namų netvarka. Atsakau, kad tikrai ne. Visuomet paisau konfidencialumo. Danijoje mačiau tokių netvarkingų namų, kad manęs jau turbūt niekas nebeišgąsdins“, – šypsojosi patirties užsienyje turinti Gintarė.

Įprastai Gintarės darbo diena prasideda apie pusė devintos ryto, kai vaikai jau nuvežti į mokyklą, darželį. Valymo darbų tenka imtis visoje Lietuvoje. Klientui pageidaujant, G. Andriūnė atvyksta į bet kurį Lietuvos miestą. Tvarkė namus Zarasuose, Pasvalyje, Rokiškyje, Anykščiuose.

Valymo darbai trunka įvairiai, net ir tvarkinguose namuose yra ką veikti. Anot G. Andriūnės, jei namai būna švarūs, juose netvarka palyginti minimali, įmanoma susitvarkyti per kelias valandas, jei apleisti, netvarkingi, tai užtrunkama ne vieną dieną.

G. Andriūnė prieš tvarkydamasi atsižvelgia ir į finansinę kliento padėtį, taiko lengvatas senjorams. Jei įkainiai jiems per dideli, siūlo atsiskaityti nedidelėmis įmokomis arba pasiūlo už darbą užmokėti simboliškai – tiek, kiek jie gali. Pagal tokį principą dirbo ir Danijoje.

„Pensinio amžiaus žmonėms pragyventi ir taip sunku“, – pripažino Gintarė.

Laikas, kurį visa šeima leidžia kartu, labai brangus. Mat Gintarės vyras į Lietuvą iš Danijos trumpam atskrenda kas tris savaites.

Kartais senjorai ją iškviečia į namus ir tada, kai gyvena tvarkingai. Prašo sutvarkyti namus, bet iš tiesų matyti, kad jie tiesiog nori pasikalbėti. O bendrą kalbą su vyresnio amžiaus klientais G. Andriūnė randa lengvai. Namų tvarkymas – net ir psichologinių žinių reikalaujantis darbas.

G. Andriūnė taiko ir kitus užsienyje įsisąmonintus principus. Namus ji valo tik su ekologiškomis priemonėmis. Jas taip pat perka iš Danijos.

„Šios priemonės tinkamos net astma sergantiems, kvapams alergiškiems žmonėms. Pavyzdžiui, su mano naudojamu grindų skysčiu galima net gėles laistyti – tai joms tikrai nepakenks.

Žmonės džiaugiasi, kad sutvarkius namus jaučiama gaiva. Tikrai taip ir yra, nes atliekant generalinę tvarką paliečiamas kiekvienas daiktas – nuo lubų iki grindų“, – tvirtino G. Andriūnė.

Naktimis nevalys

Nors valikliai, kuriuos Gintarė kasdien naudoja, nekenksmingi, valymo darbai reikalauja nemažai fizinės ištvermės. G. Andriūnė sakė, kad būna tokių dienų, kai vakare sunku net kojas pavilkti, o namuose dėmesio laukia mamos per dieną išsiilgę vaikai.

„Vyresnėlis jau suvokia, kad mama grįžta pavargusi. Mažiesiems tai suprasti sunkiau. Jei dar turiu jėgų, iš vakaro priruošiu maisto arba dabar, kol dar atostogų metas, palieku vaikus Skapiškyje gyvenančiai mamai. Vaikams pas močiutę labai patinka“, – teigė G. Andriūnė.

Iš septynių dienų per savaitę nors vieną dieną Gintarė stengiasi turėti laisvą. Dažniausiai savaitgalį reikia vykti į skubius iškvietimus ar valyti komercines patalpas. Naktimis valyti kol kas netenka, o ir pati pašnekovė sako, kad tam nesiryžtų.

Iš Skapiškio kilusi Gintarė Andriūnė po ilgų metų, praleistų Danijoje, nusprendė grįžti į Lietuvą ir įkūrė valymo įmonę „Gintarinė švara“. „Investicijos jau atsipirko“, – tvirtino Gintarė.
Autorės nuotrauka

Nors šie metai G. Andriūnei kupini pasikeitimų, dėl savo apsisprendimo grįžti į Lietuvą nesigaili, bet tvirtino, kad ir šaliai, kurioje ne vienerius metus pragyveno, jaučia sentimentus.

„Tai, ką investavau į verslą, jau atsipirko, todėl noriu šiek tiek pailsėti. Greitai ketinu skristi į Daniją. Turiu reikalų. Noriu aplankyti gerus draugus, ten gyvena ir vyro giminės.

Stengiuosi, ir kad vaikai nepamirštų danų kalbos. Jie palaiko ryšius su buvusiomis auklėtojomis, žiūri danų televiziją.

Mums iki šiol dar sunku priprasti, kodėl čia, Lietuvoje, visi tokie pikti, minos rūsčios. Gal dėl to, kad mes visi – labai pavargę?“ – svarstė G. Andriūnė.