TRIGUBI SVEIKINIMAI ŠEPETAI

Praėjusį šeštadienį čia paminėtos trys garbingos sukaktys. Kaimo bendruomenei sukako penkiolika metų, bibliotekai – septyniasdešimt, o durpyno pašonėje įsikūrusiai Šepetos gyvenvietei – devyniasdešimt metų.

Vilė LEŠČINSKIENĖ

Neatsiejama nuo durpyno

Šepetos kaimo atsiradimo pradžia laikomi 1930-ieji metai. Kodėl gyvenvietė taip pavadinta, tikslios versijos nėra. Vienuose šaltiniuose teigiama, kad pavadinimas kilęs iš lenkų kalbos žodžio „szept“, reiškiančio šnibždėjimą. Kitur rašoma, kad Šepetos vietovardis kilęs iš lietuviško žodžio šepetys, mat šepečio šeriai primena pelkės brūzgynus. Paslaptinga ir kartu pavojinga vieta nuo senų laikų apipinta padavimais ir legendomis.

1936 metais Šepetoje pradėjus veikti durpių įmonei, gyvenvietė ėmė sparčiau plėstis. Per tuos jos gyvavimo dešimtmečius duris atvėrė kurį laiką buvusi uždaryta pradinė mokykla, įsteigta biblioteka, parduotuvė, medicinos punktas, kultūros namai, duris atvėrė ir durpių įmonės lopšelis-darželis. 1994 metais durpių įmonė tapo akcine bendrove „Durpeta“.

Knyga iškeliavusi į daugiau nei penkiasdešimt pasaulio valstybių. Į tiek šalių UAB „Durpeta“ eksportuoja savo produkciją.
Vilės Leščinskienės nuotraukos

Visa nuo Šepetos gyvenvietės neatsiejama durpyno istorija sudėta į knygą „Šepetos durpių keliu – vakar, šiandien, rytoj“. Šventės metu knygą pristatė įmonės „Durpeta“ atstovė Sigita Kantautienė. Pasak jos, knyga iškeliavusi į daugiau nei penkiasdešimt pasaulio valstybių – būtent į tiek šalių „Durpeta“ eksportuoja savo produkciją.

S. Kantautienė pakalbino keletą šventėje dalyvavusių ilgamečių durpyno darbuotojų. Tarp jų buvo ir Dalė Einorienė. Moteris ne veltui praminta „Durpetos“ vardo krikštamote, nes būtent ji sugalvojo įmonei dabartinį pavadinimą. D. Einorienė taikliai sujungė du svarbius žodžius – taip durpės ir Šepeta virto „Durpeta“.

Plačiau skaitykite liepos 28 d. „Kupiškėnų mintyse“