KELYJE

Vilė Leščinskienė,
žurnalistė

Šiais laikais automobilis nebėra prabangos prekė – stovėjimo aikštelės ankštai pristatytos, mašinų netrūksta ir privačiuose kiemuose. Automobilį, ir dažnai ne po vieną, turi net ir dauguma tų, kurie sako, kad sunkiai verčiasi.

Ši keturratė transporto priemonė garantuoja ne tik patogumą. Kai kuriems tai tartum įrankis savivertei didinti. Aš turtingas, sėkmingas. Man negalioja jokie kelio ženklai, taisyklės, kelyje aš – visagalis. Populiariausios automobilių markės jau turi savo stereotipus. Pvz., „Audi“ perka racionalūs vairuotojai, o „BMW“ – chuliganai. Pastarąją nuomonę suformavo į stoteles, griovius ir kitas vietas įskriejantys vadinamieji kelių „gaideliai“.

Orams atšilus, keliais pradėjo zvimbti ir motociklai. Jei nepademonstruosi, kokį greitį išvystai, galima sakyti, tai tas pats, kad to motociklo nė neturi. Iki šiol kupiškėnai sukrėsti eismo įvykio, kai Joninių išvakarėse žuvo jaunas motociklininkas, ginčijasi, pasidaliję į dvi stovyklas, kas kaltas. Vieni sako, kad greitį viršijo motociklininkas, antri tvirtina, kad kalta motociklo kelyje nepastebėjusi lengvojo automobilio vairuotoja, o pareigūnai ieško avariją mačiusių liudininkų.

Alkoholis, telefonas ir emocijos prie vairo visai nedera. Nors visi tai žino, vis vien keliuose eismo įvykiai neišvengiami. Kartais įvyksta tiesiog nelaimingi atsitikimai, bet labai dažnai avarijos nutinka ir dėl pačių vairuotojų kaltės.

Šių metų statistika liūdna. Iki liepos 2 dienos Lietuvoje per eismo įvykius, pirminiais duomenimis, žuvo 70 žmonių. Tarp žuvusiųjų – 28 vairuotojai (8 jų vairavo motociklą). Ne mažiau žuvo ir transporto priemonėje sėdėjusių keleivių, dviračių vairuotojų, paspirtukininkų, pėsčiųjų – suaugusiųjų, senjorų, vaikų.

Į šiuos graudžius skaičius nepatenka kelyje sužeistieji, kurie galbūt po avarijos bus neįgalūs, suluošinti ar vos per plauką išgyvenę. O ką turi išgyventi avarijos aukų artimieji, suvoks tik tie, kurie tai patys patyrė. Dažnai matome ir girdime įvairius prevencinius šūkius – „Stop karui keliuose“, „Nevairuok išgėręs“, „Mamyte, važiuok lėčiau“. Žodžiai teisingi, bet ar jie paveikūs?

Kaip prisibelsti į kiekvieno vairuotojo sąžinę, kad jam užtektų proto nesėsti prie vairo supykus, nespausti akseleratoriaus iki dugno skubant, nerašyti žinučių vairuojant ir neimti mašinos raktelių apsvaigus?
Tęsdama šią temą, prisiminiau visai neseniai iš klebono gautą smulkmeną – kortelę, kurioje užrašyta trumpa šv. Kristoforo, vairuotojų ir keliautojų globėjo, malda: „Gerasis Dieve, suteik man išminties, dėmesingumo ir savitvardos vairuoti tvarkingai ir saugiai. Pagelbėk gerbti ir nuoširdžiai rūpintis kitais eismo dalyviais ir apsaugok nuo nelaimių, kad sėkmingai pasiekčiau kelionės tikslą. Amen.“

Vilės Leščinskienės nuotrauka