KODĖL ŠVENČIAME?

Ar kada nors uždavėte sau šį klausimą? Kalendorius pilnas šventinių dienų, įsimintinų, minėtinų datų, o dar mūsų pačių ir artimos mūsų aplinkos šventės: gimtadieniai, sukaktys, jubiliejai.

Tad, kodėl švenčiame, kodėl mums svarbu išskirti vieną kitą įvykį, iškilmingiau jį paminėti? Ko gero, į šiuos klausimus atsakytume kiekvienas skirtingai, bet, nepaisant skirtumų, išryškėtų bendras vardiklis ir jam įvardyti puikiai tiktų Lietuvos jėzuitų provincijolo tėvo Vidmanto Šimkūno SJ citata iš „Laiško bičiuliams“, parašyto, minint jėzuitų misijos Lietuvoje iškilią sukaktį: „Tinkamai suvokta šventė suteikia ypatingą progą, nes tai intensyviai išgyvenamas metas, kuriame persipina praeitis, dabartis ir ateitis. Tokiai šventei reikia keleto dalykų, pirmiausia – grupės žmonių, kuriuos kas nors sietų su švenčiamu praeities įvykiu, kurie turėtų bendrą patirtį ir bendrus įsipareigojimus ateičiai.“

O dabar pamąstykime, kaip šiame kontekste skamba Liepos 6-oji – Karaliaus Mindaugo karūnavimo, Valstybės diena.

Ši šventinė diena kalendoriuose atsirado palyginti neseniai, tai – a. a. istoriko E. Gudavičiaus išskaičiuota diena, nes konkrečiai įvardytos karaliaus Mindaugo karūnavimo datos istoriniuose šaltiniuose mokslininkai dar neaptiko. Ne visi istorikai sutinka su šia data, bet šiuo atveju, manau, svarbesnis pats faktas nei data, o karūnavimą liudija istorijos kronikos ir Vatikano archyvai. Klausimas – ar tinkamai suvokiame šį faktą ir ką reiškia tinkamai suvokti?

Vilija Morkūnaitė, Kupiškio kultūros centro režisierė

Plačiau skaitykite liepos 4 d. „Kupiškėnų mintyse“