Regina Ridikienė užaugino šešias atžalas. Šiemet ji apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ garbės medaliu.
Kunigiškyje gyvenanti Regina Ridikienė šiemet, prieš Motinos dieną, Prezidento apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ garbės medaliu. Pagimdžiusi, išauginusi ir gerai išauklėjusi šešis vaikus daugiavaikė mama žinojo pretenduojanti į garbingą apdovanojimą, tačiau vis vien tokios malonios staigmenos iš valstybės nesitikėjo – dėl visuotinio karantino prezidentūros atstovai su medaliu, padėkos raštu ir gėlėmis atvažiavo tiesiai į namus.
Ta proga pasikalbėjome su R. Ridikiene ne tik apie motinystę, asmeninio gyvenimo vingius, pašnekovė paaiškino, ir kodėl kiekvienai šeimai reikėtų išauginti bent po tris vaikus.
Vilė LEŠČINSKIENĖ
Sveiki kaip ridikai
R. Ridikienė kilusi iš Joniškio. Kaune studijavo statybos inžineriją. Ten susipažino su vyru, tos pačios profesijos studentu Algimantu. Abudu gavo paskyrimą dirbti Rajono statybos organizacijoje (RSO) Kupiškyje, ten pragyveno aštuonerius metus, susilaukė trijų atžalų.
Regina ir Algimantas Ridikai su pirmomis trimis atžalomis – Milda, Jonu ir Roku.
Jauna šeima visą laiką svajojo gyventi kaime. Norint gauti būstą kaimo vietovėje, reikėjo tapti kolūkio nariais. Ridikai įsidarbino Žaidelių kolūkyje pagal specialybę. Kolūkis išsimokėtinai skyrė seną sodybą.
„Su vyru paskaičiavome, kad pigiau senąjį namą nugriauti ir pastatyti naują nei tvarkyti seną variantą. Taip buvo seniau, yra ir dabar. Namą mums suprojektavo geras draugas, architektas Vytautas Sipavičius, mes prižiūrėjome statybos darbus, o žaideliečių talka tą namą pastatė. Auginau mažus vaikus, tai mano pareiga buvo priruošti darbininkams valgyti“, – prisiminė R. Ridikienė.
Įsikūrusi naujame name pora vėl pradėjo galvoti apie šeimos pagausėjimą. Gimė dar trys vaikai. Nei R. Ridikienė, nei jos vyras nebuvo iš gausios šeimos, todėl ir artimiesiems buvo netikėta, kaip jie nusprendė turėti didelę šeimą.
Anuomet girdėti jaunų mamų pasakojimus, kaip jos pavargo keltis naktimis dėl verkiančių vaikų, R. Ridikienei keista, tuo skųstis ji negalėjo. Vaikai ramiai išmiegodavo visą naktį, augo sveiki ir nesirgo. Mama tvirtino, kad taip buvo dėl to, kad mažyliai nuo kūdikystės grūdinti.
„Nuo dešimties dienų kūdikį maudydavome ne mažoje vonelėje, o didelėje vonioje, kad jis neprarastų plaukimo reflekso. Pradžioje maudydavome šiltame vandenyje, tada vandenį vėsindavome. Nuo vienerių metų leisdavau vaikams plaukioti mariose, žinoma, ir pati kartu brisdavau, o ketverių penkerių metų vaikai jau skersai marias perplaukdavo, tik vyras dėl saugumo šalia su valtimi plaukdavo“, – įdomybes dėstė R. Ridikienė.
Regina Ridikienė su dukromis (iš kairės) Milda, Valda, Daiva.
Nuotraukos iš asmeninio pašnekovės albumo
Anot daugiavaikės mamos, vaikai paaugę kartais net pykdavo, kad jų bendraamžiai nors kartą per metus suserga, o jiems jau nusibodo eiti į mokyklą. Posakis „sveikas kaip ridikas“ pašnekovės vaikams tiko tikrąja tų žodžių prasme. O kai vaikai sveiki, ko daugiau tėvams reikia.
Visi vienodai svarbūs
Deja, laimingą šeimos gyvenimą netikėtai sujaukė skaudi nelaimė, prieš daugiau nei dvidešimt metų vyras Algimantas žuvo per eismo įvykį.
Gausi šeima per Kalėdas, 2012 metais.
„Mažiausiai dukrai nebuvo trejų. Reikėjo stengtis ir toliau gyventi, dirbti. Vyriausiai dukrai Mildai buvo septyniolika, jai po tėčio mirties ne pagal amžių teko suaugusia pabūti. Tas darbštumas, kruopštumas padėjo ir studijas baigti. Dabar ji gyvena Švedijoje, augina keturis vaikus“, – sakė R. Ridikienė.
Sėkmingai susiklostė ir kitų atžalų gyvenimai – beveik visi Ridikai dirba vadovaujamą darbą. Pasak mamos, antras sūnus Jonas gyvena Kaune, dirba elektros projektų vadovu, turi dvi dukras. Trečias, Rokas, turi vieną sūnų, taip pat dirba vadovu, tik užsienyje – viename Danijos fabrike. Duktė Daiva neseniai susituokė, pasekė tėvų pėdomis, dirba Vilniuje statybos projektų vadove.
Sūnus Domas taip pat gyvena sostinėje, vienoje įmonėje dirba elektrikų grupės vadovu. Jaunėlė dukra Valda dirba viename Vilniaus banke, pinigų prevencijos skyriuje. Be to, V. Ridikaitė Kupiškio kraštą garsina ir kaip muzikos atlikėja. R. Ridikienė teigė, kad tai paveldėjimas, muzikinių gabumų turėjo jos mama.
„Mano vaikai turi techninį mąstymą. Todėl jei reikėtų pastatyti antrą namą, problemų nebūtų“, – didžiavosi atžalomis mama.
Didelė šeima per mamos, močiutės Reginos Ridikienės šešiasdešimtmetį.
Kol kas R. Ridikienė turi septynis anūkus. Jai, kaip močiutei, kol kas anūkų mažoka. Pusiau juokais pašnekovė prasitarė, kad idealiausias variantas būtų, jei kiekvienas po tris vaikus užaugintų. Du dėl savęs, o vieną – dėl valstybės. Jei visi pagal tokią strategiją šeimą planuotų, nereikėtų raudoti dėl liūdnos Lietuvos demografinės padėties.
R. Ridikienė stebėjosi, kaip kiti prieš susilaukdami vaikų paskaičiuoja, ar apsimoka vaiką gimdyti, auginti. Jei atėjo gyvybė į šį pasaulį, tai ir išauginsi. Davė Dievas dantis, duos ir duonos. Sakyti, kad vaiką išauginti per brangu, yra šiek tiek savanaudiška. Kiek vaikų gims, tiek ir bus reikalinga.
„Jei paklaustumėte, kurio vaiko man reikėtų atsisakyti, atsakyčiau, kad nė vieno. Visus vaikus vienodai myliu, visi man vienodai svarbūs“, – tvirtino šešias atžalas užauginusi mama.
Džiaugėsi vyrais
Praėjus devyniolikai metų nuo pirmo vyro žūties, Regina Ridikienė susituokė antrąkart su ilgamečiu širdies draugu Vidmantu Ramašausku. Sutuoktiniai kartu ir grybauja, ir keliauja, ir sporto varžybas žiūri.
Šiandien, kai visi vaikai paliko šeimos lizdą, R. Ridikienė nėra viena. Moteris praėjus 19 metų nuo vyro žūties susituokė antrą kartą su ilgamečiu širdies draugu Vidmantu Ramašausku ir pasiliko Ridikienės pavardę.
„Galiu sakyti, kad man su abiem vyrais pasisekė. Nepatyriau smurto šeimoje, o ir alkoholio bėdų nebuvo. Antras vyras Vidas labai man padėjo. Jis mano gyvenime pasirodė tinkamu momentu, kai vyresnieji vaikai buvo pakėlę sparnus. Vidas labai lengvai įsiliejo į mūsų šeimą. Vaikams jis buvo ne tėčiu, o draugu. Jį vadinu „neramia dūšia“, „darboholiku“, nes kai tik vaikai atvažiuoja į svečius, iškart duoda darbo“, – linksmai pristatė sutuoktinį R. Ridikienė.
Pora turi ir bendrų pomėgių – mėgsta kartu žiūrėti sporto varžybas, abu grybauja ir dievina keliones. Jei Vidmanto nebūtų ir reikėtų gyventi vienai, R. Ridikienė sakė, kad būtų liūdna ir, tikriausiai, sunku.
R. Ridikienei nuolatos būti namuose netenka. Dešimt metų ji dirba ne pagal specialybę – buhaltere viename Byčių automobilių servise. Nors buhalterija ne jos sfera, dirbti įprato, o vyrų kolektyve smagu – jie konkretūs, nerezga intrigų.
