Trispalvė dėlionė iš žaislų ir kitų namuose turimų daiktų.
Karantinas namuose jau visiems įgriso iki gyvo kaulo. Ko gero, šiuo metu labiausiai užsigrūdinę yra tie tėvai, kurie augina mažus, dažnokai sergančius vaikus ir kuriems buvimas su jais namuose ne naujiena, o gyvenimo kasdienybė.
Kaip šiandien leidžia laiką, kaip užima vaikus, papasakojo Vilniuje gyvenanti buvusi kupiškėnė Guoda Radzevičienė.
Rūta ŽILYTĖ
„Prieš karantiną darželinukė dukra nuo sausio pradžios beveik nelankė darželio, slogavo, turėjo temperatūros. Netrukus susirgo vėjaraupiais. Po savaitės ši liga pasireiškė ir jos mažajam broliukui. Tik spėjo abu vaikai pasveikti, prasidėjo karantinas. Tai ir buvome beveik nuo Naujųjų metų įkalinti namuose. Abu su vyru dažniausiai dirbome iš namų. Tad prie naujo darbo stiliaus ir buvimo kartu namuose pratintis nereikėjo. Bet kai žinai, kad negali susitikti su draugais ir artimaisiais, kai negali kitų pas save į svečius pasikviesti, tikrai nuo šios monotonijos gali stogas nučiuožti.
Barboros iškiliais paveiksliukais iliustruota knygelė apie tris paršiukus.
Nuotraukos iš asmeninio Guodos Radzevičienės albumo
Kaip ginamės nuo slogios nuotaikos? Ogi entuziastingai įsijungėme į nuotolinį vaikų švietimą. Atliekame ne tik darželio užduotėles, bet ir tas, kurios siūlomos per LRT televizijos kanalą. Šios pamokėlės labai sužavėjo. Tinka ir darželinukams, ir didesniems vaikams“, – pasakojo Guoda.
Ji parodė piešinius, aplikacijas, dėliones iš namuose turimų daiktų ir kitokius darbelius, kurie atsirado tų pamokėlių įkvėpti.
Beveik kasdien, nepaisant oro, visa šeima stengiasi išeiti į lauką. Savo kiemo neturi. Privalumas, kad gyvena miesto pakraštyje. Tad dažniausiai keliauja į miškelį šalia namų. Ten vaikštinėdami rytais beveik nesutinka žmonių. Bet šiukšlių nemažai matė. Taigi vieną dieną savo išvyką skyrė ne tik gamtai pažinti, bet ir rinkti šiukšlėms. Tai ir vaikams gražus pavyzdys, kad reikia tausoti aplinką, jos neteršti. Kelias dienas važiavo į dvarus aplink Vilnių, buvo pasiekę net Aukštadvario regioninį parką. Vežėsi ir puodą namie gaminto maisto. Tikra atgaiva buvo pietauti lauke, paežerėje.
„Žinoma, ne viskas idiliška. Vaikai ir susipeša, ir irzlūs būna. Ir patys kartais ne ta koja iš lovos išlipame, ir nuvargę jaučiamės. Visgi nesinori pasiduoti, prarasti optimizmo. Džiugina, kad švelnėja karantino sąlygos, orai šiltyn eina, daugėja saulėtų dienų. Tikiuosi, kad vėliau šitą laikotarpį prisiminsime geruoju. Viliuosi, kad ir vaikams šis laikas įstrigs kaip patys gražiausi vaikystės prisiminimai.
Televizijos pamokėlių rezultatas popierinis kompiuteris.
Didžiausias šio laikotarpio pliusas toks, kad miesto vaikai prisijaukina gamtą, miškas tampa ne prastesne žaidimų aikštele nei tikrosios žaidimų aikštelės, nuvirtęs linguojantis medis yra sūpynės, o skruzdėlyno gyvenimas vietoje filmuko, kelmai tarnauja kaip suoliukai, akmenys upelyje įdomiausios laipynės. Skleidžiasi vaikų fantazija ir kūrybiškumas. Pabėgimas į nuošalią gamtą būtinas, vaikai pailsi nuo filmukų, kurių reikia griebtis tėvams norint sutvarkyti darbinius reikalus. Taip pat visa šeima pasiilgsta namų, tada lengviau ir vėl kelias dienas laikytis karantino pagal visas rekomendacijas“, – kalbėjo pašnekovė.
Paklausta, ar nebijo iš tokių iškylų erkių parsivežti, Guoda sakė, kad grįžę į namus stropiai apžiūri savo ir vaikų drabužius, nusimaudo. Kai tik šeimos gydytoja priims, planuoja visi pasiskiepyti nuo erkinio encefalito. Juk ir vasarą reikės stengtis laikytis visiems socialinio atstumo, daugiau būti gamtoje, toliau nuo didelių žmonių susibūrimų.
