Braškės – didžiausias vasaros skanėstas. Šiandien prekybininkai siūlo įsigyti iš užsienio atvežtų pirmų braškių, tačiau didelės ir išvaizdžios uogos skoniu neprilygsta saulėje prinokusioms naminėms.
Šių gardžių uogų galėtume užsiauginti kiekvienas, bet entuziazmas dingsta vos pagalvojus apie jų priežiūrą – ravėjimą, laistymą, mulčiavimą ir kitus būtinus darbus. Apie braškių auginimo subtilybes papasakojo braškių augintoja, pasvalietė Justina Grigienė.
Vilė LEŠČINSKIENĖ
Šiuo metu augini apie šešis arus braškių. Tiesa ar mitas, kad norint užsiauginti šių gardžių uogų turi niekur nedirbti, nes jos reikalauja daug priežiūros? Ar braškės tikrai toks lepus augalas?
Šiuose žodžiuose tikrai yra tiesos, bet viskas priklauso nuo auginamo ploto. Ūkininkai, kurie augina braškes hektarais, turbūt visą savo laiką skiria braškių priežiūrai ir realizavimui. Auginant nedidelį plotą, darbo įdėsime atitinkamai mažiau. Kadangi mano braškių plotas nedidelis, visą laiką, nuo kada pradėjau jas auginti, kartu dirbau ir studijavau. Tik jeigu norime sulaukti gausaus derliaus ir tiems keliems arams priežiūros reikia nemažai.
Visi mėgsta braškes, bet jas ravėti nori retas. Ar įmanoma pasisodinti braškių daigų ir į lysvę ateiti tik tada, kai uogos prisirps? Braškių sodinimo būdų – daug ir įvairių. Kuris būdas Tau priimtiniausias?
Ravėjimas tikrai nėra pats maloniausias darbas braškių lysvėje, tačiau reikalingas, jeigu braškes auginame atvirame grunte, neuždengę plėvele, nors ir plėvelė ne visuomet garantuoja, kad nereikės ravėti.
Nemanyčiau, kad įmanoma pasodinti braškes ir ateiti tik nusiskinti uogų, nes tai augalas, reikalaujantis priežiūros. Nuolat stebiu, ar kokia liga nepuola daigelių, ar pakanka drėgmės, taip pat reikia ir žemę papurenti, ir piktžoles išravėti. Jeigu braškių, auginamų grunte, neravėsime ištisą sezoną, rasime jų, bet tikrai nebus malonu bristi per žolyną ir ieškoti uogų. Be to, neprižiūrėję uogų kenkiame braškių krūmeliams, nes piktžolės iš jų atims didžiąją dalį žemės maisto medžiagų.
Plačiau skaitykite balandžio 28 d. „Kupiškėnų mintyse“