NIEKAS NENORI SIRGTI

Tarptautinė jaunimo biblioteka Miunchene viso pasaulio vaikus kviečia dalyvauti parodoje, kuri atkartoja kadaise Tarptautinės vaikų literatūros asociacijos (IBBY) įkūrėjos Jellos Lepman idėją, įgyvendintą po Antrojo pasaulinio karo. Vaikai kviečiami dailės kalba parodyti, kaip jie jaučiasi COVID-19 pandemijos laikotarpiu.

Virtualios parodos organizatoriams savo piešinį išsiuntė ir Kupiškio Povilo Matulionio progimnazijos šeštokė Austėja Balytė. Skapiškyje gyvenanti mergaitė papasakojo, kas paskatino dalyvauti tarptautinėje parodoje, ką ji išgyvena šiandien ir ką iškart nuveiks pasibaigus karantinui.

Vilė LEŠČINSKIENĖ

Gėris, blogis, higiena ir atsakomybė

Ranka ir ore pakibęs visiems gerai žinomas Tolimųjų Rytų filosofijos gėrio ir blogio ženklas in ir jang – taip Austėja pavaizdavo savo požiūrį į dabartinę visos planetos krizę.

Pasak piešinio autorės, in ir jang simbolis reiškia gėrio ir blogio kovą. Sutapimas, bet šio ženklo, kaip ir koronaviruso užkrato, kilmė iš tos pačios šalies – iš Kinijos.

Piešinyje pavaizduotą ranką A. Balytė interpretavo kaip higienos simbolį – žmonės COVID-19 užkratą vieni kitiems perduoda neplaudami rankų. Antra vertus, dabartinė situacija, t. y. kas žemėje įsigalės – gėris ar blogis – priklauso tik nuo mūsų pačių, arba kitaip tariant, viskas mūsų rankose.

Idėja dalyvauti skaitmeninėje parodoje gimė visai atsitiktinai, Austėja tokį pasiūlymą netyčia palaikė dailės pamokos užduotimi. Ji, kaip ir visi kiti vaikai, šiandien mokosi nuotoliniu būdu, o kvietimas dalyvauti tarptautinėje parodoje buvo įdėtas internete šalia kitų dalykų namų darbų.

Dailės pamoka mokinei yra viena mėgstamiausių, todėl Austėja nieko nelaukusi ėmė piešti. Įdomus faktas, bet vėliau paaiškėjo, kad ji vienintelė iš visos klasės dalyvavo tarptautinėje parodoje.

Gali būti, kad ji yra ir vienintelė dalyvė iš Kupiškio rajono. Kol kas virtualioje parodoje įdėti tik keli Lietuvos vaikų piešiniai, bet matyti nemažai piešinių iš kitų pasaulio šalių, tokių kaip Turkija, Graikija, Didžioji Britanija ar net Pietų Korėja, Dominikos Respublika.

Austėja prisipažino, kad smalsu buvo internete apžiūrėti kitų vaikų piešinius. Daugiausia vyrauja portretai, tačiau yra simboliškų ir net abstrakčių piešinių. Vaikai juose vaizduoja ne tik save, bet ir supančią aplinką – namus, artimuosius, gyvūnus ar net augalus. Kai kurie vaikai nupiešė save su veido kaukėmis ir dažname piešinyje taip pat galima pastebėti žalią spygliuotą koronaviruso bakteriją. A. Balytė samprotavo, kad piešiniuose galima įžvelgti vaikų baimę ir nerimą dėl sparčiai plintančio užkrato.

„Aš ir pati šiek tiek bijau. Žodžiai „koronavirusas“ , „COVID-19“, „pandemija“ ar „karantinas“ iš pradžių nebuvo man baisūs, bet dabar jau gąsdina. Niekas juk nenori sirgti“, – sakė A. Balytė.

Pasiilgo realaus bendravimo

Austėja tikino nesanti pavargusi nuo karantino. Diena praeina greitai – daugiausia laiko užima mokymasis prie kompiuterio. Pašnekovė turi ir vyresnį brolį, bet dėl kompiuterio peštis nereikia, nes abu turi po savo įrenginį. Lieka laiko ir pomėgiams. Laisvalaikiu abi su mama mėgsta pasižiūrėti kokį nors kino filmą. Mergaitė džiaugėsi, kad gyvena kaime ir kieme gali pavedžioti šunį.

„Išėjimas į lauką praskaidrina visą dieną. Karantiną ištverti sunkiau senyvo amžiaus žmonėms, o ypač tiems, kurie sunkiai vaikšto. Labai gaila, kad dauguma jų turėjo švęsti Velykas vieni“, – mąstė A. Balytė.

Progimnazijos mokinė tvirtino, kad labai pasiilgo mokyklos. Kėlimasis anksti ryte ir kelionė į mokyklą būtų labai maloni. Deja, kol kas privaloma mokytis namuose. Nors mokslai nuotoliniu būdu, anot šeštokės, sekasi visai neblogai, ji pasiilgo realaus bendravimo su mokytojais ir bendraklasiais, to nepakeis jokie susirašinėjimai žinutėmis.

Paklausta, ką pirmiausia norėtų nuveikti, kai karantinas pasibaigs, Austėja atsakė, kad iškart eitų susitikti su seniai matytais draugais, ir pridūrė trokštanti, kad vasarą karantinas baigtųsi ir būtų galima poilsiauti be draudimų.