Vietoje Pasuosių kaimo riboženklio – pašto dėžutės ir atliekų konteineris.
Noriūnų seniūnijos, Palėvenės parapijos kaimas Pasuosiai yra 10 kilometrų į pietvakarius nuo Kupiškio, 3 kilometrai į vakarus nuo Noriūnų, prie Suosos ir Lėvens santakos, aukštame šlaite. Pietiniu kaimo pakraščiu eina Panevėžio–Rokiškio plentas. Greta yra Stirniškių, Noriūnų, Karaliūnų, Radžiūnų kaimai.
Anksčiau Pasuosiai vadinti Kalniniais, Pakalniais. 2001 metais čia buvo 16 gyventojų. Šiuo metu šiame kaime savo gyvenamąją vietą yra deklaravę apie penkis žmones.
Jelena Gudžiūnienė džiaugiasi gyvenimu Pasuosiuose.
Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ
Ten, kur gera būti
Jei žmogus ne vietinis, tai jam tikrai būtų sunku susigaudyti, kur yra Pasuosiai. Nežinantiems pirma rodyklė būna, kad, pavyzdžiui, važiuojant nuo Kupiškio, reikėtų pravažiavus Karaliūnus pasukti į keliuką dešinėje ties atliekų konteineriu, kur netoliese pastatytos pašto dėžutės.
Taip ir padarėme. Kiek pavažiavus ta kryptimi ir vėl iškilo dilema, kur pasukti, nes keliukas išsišakojo į dvi puses. Pasirinkę vieną iš krypčių patekome į Arūno ir Jelenos Gudžiūnų sodybą.
Sodybos šeimininkė Jelena maloniai sutiko pasikalbėti. Moteris apgailestavo, kad iki šiol jų kaimas neturi rodyklės.
Alpinariumas Gudžiūnų sodyboje.
Saulėtą dieną su Jelena apėjome sodybą, pasigrožėjome vaizdingu Suosos slėniu ir kalvomis, nusitęsiančiomis Stirniškių kaimo link, kur anksčiau sniegingomis žiemomis labai mėgdavo slidinėti atvykę panevėžiečiai. Pasiklausėme švelnaus eglių siūravimo.
„Mes čia gyvename nuo 1998 metų. Sodybą pirkome iš Ragauskų. Kiek žinau, anksčiau čia gyveno Petruliai, Bučiai. Kai tvarkiau namo aukštą, radau vieno ankstesnio gyventojo laišką, kuriame rašoma apie kelionę į Rygą parduoti obuolių. Prie namų dar išlikusios tos senos obelys. Pernai jas genėjome, tvarkėme visą sodą.
Pavasarį Jelena Gudžiūnienė į šią pintinę prisodina gėlių.
Autorės nuotraukos
Artimiausia mūsų kaimynė yra Onutė Andužienė. Šalia ir kaimo turizmo sodyba „Pas sesutes“, įkurta buvusioje Povilo Vanago sodyboje. Mukulių namai nugriauti.
Anksčiau mes laikėme gyvulių, dabar liko tik kelios vištos ir šuo. Abu dirbame. Tad neturėtume ir laiko didesniam ūkiui sužiūrėti.
Aš vienuolika metų dirbau „Narjantos“ kavinėje, šiandien darbuojuosi „Narjantos“ degalinėje Subačiuje. Vyras dirba Anykščių melioracijos įmonėje. Gyventi kaime mums labai patinka. Visada noriu grįžti namo. Čia tvyro gera aura. Greta miškas. Per sezoną ten galima prisirinkti įvairiausių grybų. Iš pradžių čia apsigyvenus truputį trikdė girdimas nuo plento automobilių ūžesys. Dabar jo jau nebegirdžiu. Labiau ausį pasiekia paukščių čiulbėjimas, genio kalimas. Kartais nuo visų gamtos garsų net ir galvą ima sopėti.
Tvenkinys – dar vienas Gudžiūnų sodybos akcentas.
Sodyboje visada turiu kuo užsiimti. Nuo pavasario iki rudens tvarkau gėlynus, pjaunu žolę. Man patinka tvarkyti aplinką.
Mūsų dukros Žana ir Vesta gyvena Norvegijoje. Kai pasaulyje šiuo metu vis daugiau sergančių koronaviruso infekcija, labai neramu dėl jų, dėl anūkėlės Izabelės“, – pasakojo moteris, kalbinta dar prieš karantiną.
Jelena yra gimusi Rusijoje, Kirovo srityje. Ten jos mamos Valentinos gimtinė. Tėvas tame krašte atliko privalomą karinę tarnybą ir su mama susituokė. Dukrai gimus tėvai persikraustė gyventi į Lietuvą. Iš pradžių apsistojo tėvo gimtinėje prie Adomynės. Vėliau jie persikraustė į Noriūnus. Čia Jelena lankė vaikų darželį, mokyklą. Vėliau mokėsi tuometinėje Kupiškio Vlado Rekašiaus vidurinėje mokykloje. Jos vyro tėvai į Noriūnus gyventi atvažiavo iš Žemaitijos. Nepaisant visokių aplinkybių, Jelena tvirtino, kad jai ir jos vyrui šis kraštas savas, tarsi gimtinė. Pasuosiai irgi įeina į tą sąvoką, nes yra netoli Noriūnų.
Puoselėja senelių sodybą
Kaimo turizmo sodyba „Pas sesutes“ buvusioje Povilo ir Paulinos Vanagų sodyboje, kurią puoselėja jų anūkė Vita Aleksandravičienė su šeima.
Nuotrauka iš asmeninio Vitos Aleksandravičienės albumo
Kitose Pasuosių sodybose lankymosi dieną neradome daugiau pašnekovų. Vėliau telefonu susisiekėme su kaimo turizmo sodybos „Pas sesutes“ savininke Vita Aleksandravičiene. Ji papasakojo, kad ten buvo jos senelių Povilo ir Paulinos Vanagų vienkiemis. Ten gyveno ne viena Vanagų karta.
Jos seneliai turėjo tris vaikus – dukrą Mildą ir du sūnus Tautvilį ir Sigitą. Po senelių mirties sodyba atiteko jos tėvui Sigitui. Gal prieš dešimt metų ji pradėta tvarkyti. Visi pastatai, kurie buvo, likę. Pastatyta tik nauja pirtelė. Pamažu kilo mintis senelių sodybą pritaikyti kaimo turizmui.
„Norėjome, kad šios vietovės grožį pamatytų ir kiti žmonės. Senelių sodyboje man su sese patikdavo vasaroti. Vaikystėje, mokykliniais metais, čia dažnai atvažiuodavau iš Kupiškio. Į Pasuosius visada noriai šiuo metu važiuoja ir mano vaikai, daug laiko praleidžia visa šeima.
Seneliai ilsisi Palėvenės kapinėse kitame Lėvens krante. Įsivaizduoju, kad jie tarsi stebi visas permainas buvusioje savo sodyboje ir tuo tikriausiai džiaugiasi“, – jautria gaida baigėme pokalbį su pašnekove.
Atminties kodas
Iš Gudžiūnų sodybos atsiveria Suosos slėnis ir Stirniškių kaimo skardis, kur mėgdavo slidinėti panevėžiečiai.
„Kupiškėnų enciklopedijoje“ Alvydas Totoris ir Vidmantas Jankauskas rašo, kad Pasuosių kaimas atsirado XVII amžiaus pabaigoje kaip Žemutinės Palėvenės dvaro užusienis ir vadintas Pakalniais. Pirmą kartą paminėtas 1697 metais Palėvenės bažnyčios krikšto metrikų knygoje. Tais pačiais metais kaimas paminėtas ir Kupiškio bažnyčios krikšto metrikų knygoje. Nuo 1701 metų kaimas minimas ir Subačiaus bažnyčios krikšto metrikų knygoje. 1706 metais minimi kaimo gyventojai Petras Karazija ir Adomas Kaupas. XVIII amžiaus pradžioje kaimas priklausė Adomo Lučkos Žemutinės Palėvenės dvarui. 1773 metais A. Lučka dvarą pardavė Aukštutinės Palėvenės dvaro savininkui Mikalojui Komarui kartu su Žemutinės Palėvenės dvaru. 1744 metais kaimas priklausė Subačiaus parapijai.
Tolumoje matyti buvęs Povilo Vanago vienkiemis.
1870 metais kaimas jau vadinamas Kalniniais Pasuosiais. 1919–1954 metais Pasuosiai priklausė Mažionių seniūnijai (apylinkei). 1923 metais buvo du ūkiai ir 14 gyventojų. 1926 metais buvo Julijonos Vanagienės ir Mato Mukulio ūkiai. 1935 metais buvo Mato Mukulio ir Povilo Vanago ūkiai, Augustino Plėtos ir Povilo Tonkevičiaus ūkeliai. Iš viso 14 gyventojų.
Kaime 1942 metais buvo Augustino Plėtos, Domo Mukulio ir Povilo Vanago ūkiai. Iš viso 12 gyventojų. Nuo 1954 metų Pasuosiai priklausė Noriūnų apylinkei. 1949–1950 metais priklausė „Vinco Kudirkos“, 1950–1953 metais – Noriūnų, 1953–1958 metais – „Laukų spartuolio“, 1958–1962 metais – Noriūnų, 1962–1992 metais – Byčių kolūkiams.
1959 metais Pasuosiuose buvo Domo Mukulio, Povilo Vanago, Augustino Plėtos, Broniaus Ragausko namų ūkiai. Iš viso 12 gyventojų. 1979 metais čia gyveno 17 žmonių, 1989 metais buvo 9 gyventojai.
Reklama: bikko.lt
