„Jie gyveno šalia mūsų“
Vilniaus knygų mugėje lankėsi viešnios iš Lenkijos – pasaulinio garso dailininkė Iwona Chmielewska (kairėje) ir Lenkijos žydų istorijos muziejaus POLIN atstovė Anna Czerwińska. Jos pristatė savoje šalyje įgyvendintas idėjas, kurios vaikams padeda susipažinti su gimtosios šalies ir nuo jos neatsiejama Holokausto Lenkijoje istorija.
Autorės nuotrauka
Kaip vaikams subtiliai papasakoti apie tragišką žydų tautos likimą? Kaip juos sudominti šalies istorija, knygomis? Atsakymus-sprendimus pristatė Vilniaus knygų mugėje viešėjusi visame pasaulyje pripažinta lenkų menininkė Iwona Chmielewska ir meno istorikė, Lenkijos žydų istorijos muziejaus POLIN atstovė Anna Czerwińska.
Vilė LEŠČINSKIENĖ
Apie karalių Motiejuką ir jo autorių
Antisemitizmo politika Antrojo pasaulinio karo metais vyravo visoje Europoje, ne išimtis ir kaimyninė Lenkija. Per Holokaustą buvo sunaikinta devyniasdešimt procentų šioje šalyje gyvenusių žydų.
Tarp žuvusiųjų – Lenkijos gydytojas, pedagogas, rašytojas, publicistas, visuomenės veikėjas, karininkas Janušas Korčakas (tikroji pavardė Henrikas Holdšmitas), 1942 m. rugpjūtį nužudytas Treblinkos koncentracijos stovykloje. J. Korčakas Lenkijoje žinomas ne tik kaip pedagogikos reformatorius, bet ir kaip našlaičių prieglaudos direktorius, kovojęs už vaikų teises ir lygiateisiškumą.
J. Korčako knyga „Karalius Motiejukas pirmasis“ – pasakojimas apie dešimtmetį našlaitį, paveldėjusį karaliaus sostą. Vaikas ant savo pečių laiko didžiulę naštą, yra atsakingas už šalies valdymą. Paskirtos pareigos neatitinka jo amžiaus. Ministrai juo manipuliuoja, o jis pats priima vaikiškus sprendimus. Istorija baigiasi liūdnai – Motiejukas patenka į kalėjimą ir tampa dar vienišesnis nei iki tol. Galiausiai pagrindinis veikėjas miršta. Tai knyga ne tik vaikams, bet ir suaugusiems, joje gvildenamos politinės, egzistencinės, auklėjimo ir kitos svarbios temos. Liūdna istorija perteikta per vaikiško mąstymo ir humoro prizmę.
Lenkijoje kadaise buvusi populiari, bet primiršta karaliaus Motiejuko istorija atgaivinta naujai prieš porą metų, remiantis J. Korčako pasakojimu, knyga perleista su garsios dailininkės I. Chmielewskos iliustracijomis.
Istorijos su paveikslėlių potekste
I. Chmielewska gyvena Torunės mieste, dėsto knygos meną. Jos knygos leidžiamos visame pasaulyje, o daugiausia – Pietų Korėjoje. Dailininkė yra pelniusi „Auksinio obuolio“ apdovanojimą Bratislavos iliustruotojų bienalėje, ne kartą apdovanota per Bolonijos vaikų knygų muges. Šiuo metu ji nominuota prestižinei Hanso Christiano Anderseno premijai.
Pasak knygą pristačiusios I. Chmielewskos, iliustruoti knygą buvo sunkus uždavinys, nes karaliaus Motiejuko įvaizdį buvo suformavusios ankstesnės knygos iliustracijos.
„Motiejuko akys labai liūdnos. Norėjau atskleisti, kad jis subrendęs pagal amžių, susimąstęs. Norėjau, kad iliustracijos būtų gyvos. Ši istorija pritaikyta šiandienai: mes iš valdžios kažko norime, o valdžia mums nesustodama žada“, – pasakojo dailininkė.
Iliustruojant knygą norėta parodyti, kad Motiejuką visados lydi autorius J. Korčakas. Jis tarytum sako Motiejukui, kad padės sunkiais gyvenimo momentais. Viename paveikslėlyje vaizduojama, kad J. Korčakas apsikabina Motiejuką, bet kartu ir patį save, tarytum žinodamas, koks tragiškas likimas ir jo, ir mažojo karaliaus laukia.
Tai ne pirma perleista J. Korčako knyga, kurią I. Chmielewska iliustravo. Prieš keletą metų menininkė išleido paveikslėlių ir tekstų knygą „Blumkos dienoraštis“. Šioje knygoje žydų tautybės mergaitė, vardu Blumka, pasakoja apie našlaičių namų gyvenimą dar tada, kai niekas neįtarė apie Antrąjį pasaulinį karą ir Holokaustą. Kurdama šią knygą autorė stengėsi, kad tekstas būtų kuo paprastesnis ir priimtinesnis vaikams, vengė įpinti mirtimi persmelktą nuojautą. Kurdama „Blumkos dienoraštį“ ji siekė perteikti gėrio ir blogio pusiausvyrą. Apie vaikų likimą, kai jie bus tam pasirengę, turėtų papasakoti mažųjų skaitytojų tėvai.
„Blumkos dienoraščio“ dailininkė teigė, kad ši istorija labai sugraudino. Daugiausia ašarų išlieta kuriant iliustraciją paskutiniam knygos epizodui, kai našlaičių namų auklėtiniai, tvarkingai išsirikiavę po keturis lipo į traukinį, kuris juos nugabeno į Treblinkos mirties stovyklą, o Daktaras (taip knygoje vadinamas J. Korčakas) ėjo jų priešakyje.
Interaktyvi veikla
„Litexpo“ konferencijų salėje su I. Chmielewska kartu buvo ir meno istorikė A. Czerwińska, savo darbe ieškojusi naujų būdų, kaip vaikams papasakoti Lenkijos žydų istoriją.
POLIN (Lenkijos žydų istorijos muziejaus) atstovė teigė norėjusi J. Korčako knygai apie karalių Motiejuką suteikti edukacinę prasmę. Muziejui bendradarbiaujant su dailininke I. Chmielewska pavyko įgyvendinti idėją paversti pastato sienas interaktyviomis. Šiandien vaikai po Lenkijos žydų istorijos muziejų vaikšto tarytum po knygą.
„Norėjome muziejų paversti erdvine knyga“, – sakė A. Czerwińska.
Muziejuje apsilankiusiems vaikams priimtina forma ne tik pasakojama Lenkijos istorija, kalbama apie anuomet klestėjusią žydų kultūrą, šalies valdymą ankstesniais laikais ir dabar, nepriklausomybės svarbą, bet ir supažindinama su įvairių profesijų atstovais. Taip pat atskleidžiama žydų kilmės lenkų rašytojo J. Korčako reikšmė šaliai ir supažindinama su pagrindiniu knygos veikėju karaliumi Motiejuku. Vaikai jam rašo laiškus, matuojasi karūną ir noriai dalyvauja kituose edukaciniuose užsiėmimuose.
