KONDITERINIS INGOS KELIAS – NUO KEKSO IKI LEPIŲ MIGDOLINIŲ SAUSAINIŲ

Inga Pavilionienė svajoja konditerinius pomėgius paversti verslu. Moteris įsitikinusi, kad kiekvienas kepinys turi savo klientą.
Nuotraukos iš asmeninio pašnekovės albumo

Smaguriautojai žino, kad namuose pagamintas kepinys yra šimtą kartų skanesnis už pirktinį. Be to, kiekvienas namų sąlygomis keptas tortas ar pyragaitis unikalus ir atskleidžia virtuvėje besisukančios šeimininkės kūrybiškumą.

Prieš keletą metų konditerijos gaminių nuotraukomis internete susižavėjusi Inga Pavilionienė iš Kupiškio nusprendė išsikepti pirmą tortą ir taip pasinėrė į šį pomėgį, kad jį ketina paversti verslu.

Vilė LEŠČINSKIENĖ

Investavo į ateitį

Niekam ne paslaptis, kad internete galima rasti įkvepiančių receptų, nuotraukų su aprašymais ar vaizdo pamokų, kuriose nuosekliai parodoma, kaip pasigaminti vieną ar kitą patiekalą.

O socialiniuose tinkluose gausu įvairiausių mėgėjų kulinarų grupių, kur žmonės dalijasi įvairiais pačių ruoštais patiekalais ir jų gaminimo, pateikimo idėjomis.

Taip nutiko ir I. Pavilionienei, kuri pamačiusi vienos konditerių grupės narių įkeltas nuotraukas buvo jomis pakerėta.

„Neįtikėtina, kaip žmonės savo rankomis namuose pagamina tokius šedevrus. Nutariau ir aš pabandyti ką nors sukurti. Iki tol konditerija nesidomėjau, iškepdavau vieną kitą pyragą per metus.

Pradėjau nuo keksų, tortų. Pirmą tortą kepiau vyrui sugrįžtuvių iš užsienio proga. Skonis buvo puikus, bet išvaizda galėjo būti geresnė.

Jutau troškimą tobulėti ir pradėjau domėtis, kur vyksta profesionalūs konditerijos kursai“, – pasakojo I. Pavilionienė.

Pašnekovė tuo metu dirbo administracinį darbą, o savaitgaliais lėkdavo į Vilnių ar Kauną, kur vykdavo įvairūs konditerinio meistriškumo mokymai.

Inga yra baigusi cukrinės masės, šokolado temperavimo (paveikimo skirtingomis temperatūromis), sviestinių gėlių, rankų darbo saldainių ir daugelį kitų kursų.

Trumpalaikiai vienos dienos mokymai, pasak I. Pavilionienės, nepigūs (kaina svyruoja nuo šimto iki pusantro šimto eurų), tačiau ji sakė niekuomet nesuabejojusi, ar tinkamai investuoja į savo ateitį.

Po darbų kepdavo įvairiausius kepinius, artimieji, draugai ir kolegos darbe juos ragaudavo, išsakydavo savo nuomonę.

Mėgstamiausi – prancūziški saldėsiai

Gimus dukrai, I. Pavilionienė dar daugiau laiko skyrė saldiems kepiniams. Laiką namuose su vaiku leidusi mama teigė turėjusi daug motyvacijos stengtis ir bandyti kepti naujus konditerijos gaminius.

Nors Kupiškyje tortus kepančių ir juos parduodančių šeimininkių yra pakankamai, Inga mano, kad ir jai užteks čia vietos. Juk kiekvienas kepinys turi savo klientą. Vieni pageidauja pompastikos, spalvų, o antri nori minimalistinio papuošimo. Pati pašnekovė tikino labiau linkusi kepinius dekoruoti saikingai. Labiausiai I. Pavilionienei patinka prancūzų konditerija.

Inga Pavilionienė kepinius puošia saikingai, taip, kaip ir pridera prancūzų konditerijos gaminiams. Juos kepant svarbiausia laikytis tikslių proporcijų.

„Mane šios šalies saldumynai žavi tuo, kad jiems nereikia ypatingos puošybos, graži vien kepinių forma, faktūra. Užtat čia reikalingas tikslumas – nepasvėrus produktų geriau nė nekepti. Dievinu tortus su veliūrine, veidrodine glazūra. Jie stilingai atrodo, papuošia stalą.

Iš Prancūzijos kilę ir garsieji sausainiai – makarunai. Tai pats lepiausias gaminys, reaguojantis net į oro temperatūrą. Kol įgudau, nemažai sausainių iškeliavo į šiukšlių dėžę. Dabar kepu juos tik pagal šveicarišką receptą“, – subtilybes atskleidė saldėsių kepėja.

Naujausias išbandytas receptas – eklerai. Šių plikytos tešlos pyragėlių receptą rado interneto platybėse.

Moteris yra baigusi jų gaminimo kursus anksčiau, bet ten bandytas receptas nuvylė, nes iškepę pyragaičiai tapdavo netaisyklingos formos.

Konditerijos entuziastė dar svajoja išmokti kepti prancūziškus ragelius ir pamėgtą pyragą su varške ir uogiene.