Sekmadienį Kupiškio kultūros centro prieigose kartu su smarkiu vėju praūžė ir Užgavėnės – žiema išvyta linksmai, trankiai ir sočiai.
Vilė LEŠČINSKIENĖ
Apie šiųmetę besniegę žiemą yra prikurta įvairiausių posakių. Vienas dažniausių – kad pernai ją išgujome taip, kad ši nusprendė nebegrįžti. Iš susirinkusių žmonių lūpų buvo girdimas ne vien tik šis pokštas. Vienus tokia šiltesnė žiema džiugino, o kiti tikėjosi, kad bent per Užgavėnes padoriau pasnigs.
Skaitykite vasario 25 d. „Kupiškėnų mintyse“
Autorės nuotrauka
Deja | 2020-02-29
|
Ne paslaptis, kad Užgavėnių persirengėlių tradicija atspindi XIX amžiaus pabaigos–XX amžiaus pradžios eilinio lietuvio pasaulio vaizdinį. Jame svetimybe buvo ne tik mitologinio pasaulio atstovai (velniai, raganos), bet ir kitų socialinių grupių, kultūrų atstovai, tautinės mažumos. Viskas, kas nepažinta ir kelia baimę, buvo suplakta į minią, gąsdinančią kaimo vaikus ir tariamai vejančią žiemą. Užgavėnių tradicija Lietuvoje vis dar atskleidžia moralinio jautrumo stoką …