Kupiškyje gyvenanti Zelma Vilimienė paltą, megztinį ar kojines išraityti virbalais gali net užsimerkusi, nes mezga nuo pat mažens. Moteris sutiko ir šiek tiek papasakoti apie savo gyvenimą – atskleidė tvirtos santuokos paslaptį ir kodėl gyvendama mieste augina keturias ožkas.
Vilė LEŠČINSKIENĖ
Savomis rankomis
Zelma – latviškas vardas, bet moteris tvirtino, kad ji yra tikra lietuvė. Zelma kilusi iš Biržų rajono, Šlėgeriškio kaimo. Tokį vardą jai suteikė mama. Pašnekovės močiutė taip pat susijusi su kaimynine Latvija – tarnavo pas latvių ponus.
Būdama dvidešimtmetė Zelma atvyko į Kupiškį. Dirbo konduktore, susipažino su savo dabartiniu vyru Alfredu. Jis buvo autobuso vairuotojas. Abu nieko nelaukdami susituokė ir nusprendė patys savo rankomis pasistatyti namus.
Sutuoktiniai kartu dėjo plytą prie plytos. Statant namą jaunuoliams reikėjo nemažai žinių, bet dėl pastato išplanavimo ir apdailos bėdų nekilo. Zelma tikino, kad jos vyras – tikras auksinių rankų meistras. Sunkiausia buvo išsiversti su pinigais. Todėl turėjo gyventi pas vyro tėvus ir dėti centą prie cento.
„Kol visiškai įsirengėme namus, praėjo devyneri metai“, – teigė Z. Vilimienė.
Zelma ir Alfredas užaugino dvi dukras, sulaukė šešių anūkų ir vieno proanūkio. Kitąmet pašnekovės ir jos vyro laukia ypatinga sukaktis – 50 metų santuokos jubiliejus.
Paklausta, kokia yra ilgos ir darnios santuokos paslaptis, Z. Vilimienė atsakė, kad svarbiausia yra viską daryti kartu ir žodžius „tavo“, „mano“ pakeisti į „mūsų“.
Įpratę gyventi ūkiškai
Kai dukros užaugo ir paliko tėvų namus, moteris iš naujo pradėjo megzti. Z. Vilimienė virbalus rankose laikė nuo pat vaikystės. Močiutė ir mama buvo mezgėjos, tačiau nebuvo tokio siūlų pasirinkimo kaip dabar, tai galėjo megzti tik kojines.
„Vaikystės metais nepatikdavo megzti. Atsimenu, pirštai kiauri būdavo“, – juokėsi moteris.
Z. Vilimienė sakė neskaičiuojanti, kiek visko primezgusi. Vieną kambarį paskyrė megztam garderobui sudėti. Lyg parduotuvėlėje čia galima pasirinkti įvairiausių vyriškų, moteriškų, vaikiškų megztų drabužių, tik skirtumas toks, kad visi jie – neparduodami. Visi drabužiai skirti dukroms, anūkams, vyrui ar giminaičiams.
„Atvažiuoja ir išsirenka tai, kas labiausiai patinka“, – šypsojosi mezgėja.
Kol Zelma mezga, jos vyras irgi turi mėgstamos veiklos. Alfredas iš medienos daro dekoratyvinius lėktuvus. Z. Vilimienė teigė, kad juos kuria pagal lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno lėktuvą „Lituanica“. Daug tokių darbų padovanota giminaičiams ir draugams.
Z. Vilimienė džiaugėsi, kad abu su vyru yra užsiėmę ir neturi laiko verkšlenti. Šiltuoju metų laikotarpiu dienas leidžia sode, Biriečių kaime, kur turi savą daržą. Taip pat vasarą reikia pasirūpinti pašaro keturioms ožkoms.
„Taip jau esame įpratę. Vyras mėgsta ožkos pieną, varškę. Iš keturių ožkų per dieną aštuonis litrus primelžiu. Ožkų po pievas nebeganome, uždarę laikome. Gyvename kitapus stadiono, tai kadaise ten ožkas rišdavome, bet neramu būdavo – vaikai ir šunys jas nuolat vaikydavo“, – pasakojo Z. Vilimienė ir pridūrė, kad, be ožkų, laiko ir keliasdešimt vištų.
Artėjant žiemai sutuoktiniai prie krosnies sėdėti nežada – abu keliaus į mišką prisipjauti malkų. Pasak Z. Vilimienės, planų ir norų yra daug, svarbiausia nepristigti sveikatos.