Indrė Trusovė teigia, kad svarbiausia yra neieškoti tobulybės, kuri neegzistuoja, nes viskas, net ir sveikas gyvenimo būdas, turi būti paremtas balansu, o ne griežtais draudimais ar fanatizmu, kuris ilgai netrunka.
Nuotr. Simonos Kuzminskaitės
Neretai daugelis net nepagalvoja, kodėl jaučiasi nelaimingi, lyg juos kamuotų nuolatinės pagirios, nors alkoholio nevartojo nė lašo. Tokį „malonų“ jausmą taip pat sukelia ir stresas, nuovargis, blogas maistas bei nekokybiškas miegas. Norint švytėti, pasitikėti savimi ir jaustis puikiai, vertėtų sunerimti dėl savo ir savo vaikams diegiamų gyvenimo įpročių, nes be tinkamos mitybos, gero poilsio, fizinės veiklos ir dvasinio tobulėjimo veikiausiai kasdienės šypsenos veide gali taip ir neatsirasti.
Apie tai, kodėl nusprendė pakeisti savo gyvenimo būdą ir kaip visai šeimai sekasi kartu laikytis sveiko ir subalansuoto gyvenimo principų, pasakoja mitybos specialistė ir maisto tinklaraščio autorė Indrė Trusovė.
Pokyčiams įtaką darė sveikatos negalavimai
Dažniausiai neužtenka būti vien fiziškai aktyviam, norint išvengti antsvorio ar tam tikrų sveikatos problemų, o taip pat norint jaustis laimingu bei džiaugtis veidrodyje matomu atvaizdu.
„Anksčiau nekreipiau dėmesio ir per daug nesigilinau į savo gyvenimo įpročius, tačiau buvau depresyvi ir nelaiminga, o kai būdama 23-ejų metų nebegalėjau nusileisti iš 5-ojo aukšto nesustojusi pasiilsėti, – itin rimtai susimąsčiau apie gyvenimo būdo keitimą“, – atvirauja mitybos specialistė I. Trusovė.
Kiti žingsniai buvo domėjimasis įvairiomis organizmo valymo programomis, mokslinės literatūros skaitymas, gilinimasis į maisto derinimą bei kitų žmonių patirtis, kol galų gale visa tai natūraliai virto ne tik nauju gyvenimo būdu, bet ir profesija.
Nors ir visas šis virsmo etapas reikalavo be galo daug jėgų bei vidinės motyvacijos, pakitęs kūno svoris, pagerėjusi nuotaika ir savijauta, susitvarkęs virškinimas, dingusios skrandžio bei tuštinimosi problemos privertė judėti pirmyn ir kardinaliai viską keisti.
Atsiradus dukrytei viskas tik pagerėjo
Besilaukiant pirmosios atžalos Amandos, I. Trusovę užklupo daliai mamų pažįstamas jausmas, siejamas su toksikoze. Nuolatinis pykinimas, silpnumas ir skaudanti galva buvo patys „geriausi“ draugai, todėl nors ir buvo stengiamasi valgyti daugiau daržovių, vaisių ir nenaudoti papildomo cukraus, dažnai besilaukiančioji tiesiog džiaugdavosi atsiradusiu natūraliu noru bent kažką suvalgyti.
Žinoma, pasitaisius sveikatai, tokie vertingi produktai kaip kiaušiniai, žuvis ar žalieji kokteiliai, kurių ankstesniu nėštumo periodu organizmas nepriėmė, visiškai grįžo į mitybos racioną, o gimus pirmajai dukrytei, buvo dar didesnis noras kuo atsakingiau rinktis valgomą maistą, grįžti į mėgstamą sporto salę ir, žinoma, kuo aktyviau bei įdomiau leisti šeimos laisvalaikį.
Tiesa, šiuo metu gyvenant antrojo vaikelio laukimu, I. Trusovę ir vėl kamuoja varginanti toksikozė, tačiau likusi šeimos dalis toliau sėkmingai maitinasi įvairiu ir sveiku naminiu maistu, o besilaukiančiai mamai pats skaniausias ir dažniausias patiekalas dabar yra graikiškos salotos.
Reikia valgyti tai, kas yra pagaminta
Mitybos specialistė prisipažįsta, kad susilaukus pirmosios dukros ji ilgai svarstė, koks yra teisingas auklėjimo būdas. Tačiau dėmesį patraukė tokios situacijos, kada, pavyzdžiui, ikimokyklinio amžiaus vaikai, kurie yra visiškai priklausomi nuo mamos, nes patys parduotuvėje nieko nenusipirks, nėra ragavę picos, greitojo maisto, bulvių traškučių ar gazuotų gėrimų. „Galų gale vis vien ateina laikas, kai visa tai, ko troško, vaikai gali įsigyti patys, o tuomet jie „pameta“ galvą ir dažniausiai tai tampa didele problema, turint omenyje ne vien svorį, bet ir kitus sveikatos sutrikimus“, – teigia mitybos specialistė.
Taip pat pasikonsultavus su gydytojais ir sužinojus, kad šiais laikais II tipo cukriniu diabetu serga begalė vaikų, I. Trusovė su vyru priėmė sprendimą, kad jų vaikas privalės valgyti tai, ką reikia ir ką pagamino mama.
Tiesa, savaitgaliais ar išvykų metu šeima pasmaližiauja, o ir saldumynų stalčius namuose tikrai nėra paslėptas ar užrakintas. „Mūsų namuose visada yra saldainių, tačiau dukra niekuomet nesuvalgo nei vieno, prieš tai neatėjusi paklausti mamos ar tėčio, ar dabar gali valgyti saldumynus. Pamenu kartą, kai ji dar buvo visai mažytė, parduotuvėje jai leidau išsirinkti vieną bet kokį gardėsį, tai ji parbėgo laiminga rankoje laikydama didžiulį brokolį – savo pačią mėgstamiausią daržovę“, – pasakoja I. Trusovė.
Vanduo, daržovės ir judėjimas – raktas į sveiką gyvenseną
Visa šeima kiekvieną rytą pradeda stikline šilto vandens ir dienos metu jo stengiasi išgerti kuo daugiau. Taip pat nuo šeimos mitybos raciono yra neatsiejama kokybiška mėsa, žuvis, daržovės, vaisiai, įvairios kruopos, o bulves, miltinius patiekalus jie stengiasi riboti. Be to, I. Trusovė rekomenduoja kiek įmanoma mažiau vartoti pridėtinio cukraus ir jį keisti kitais saldikliais, o jeigu norima pasilepinti nuodėmingu desertu, – jį suvalgyti iki pietų.
„Kadangi su vyru labai daug dirbame, visada permąstau, ką valgėme vakar, ir jei, pavyzdžiui, vakar valgėme kavinėje, stengiuosi tai kompensuoti šiandienos maistu ir gaminu sveiką, naminį ir daug maistinių savybių turintį patiekalą. Ypatingai šiuo metu mūsų šeimai svarbiausia yra vakarienė, nes dukrelė visa dieną būna darželyje ir valgo ten esantį maistą, todėl stengiamės, kad vakarienės metu ji gautų daug daržovių bei kitų vertingų produktų“, – teigia mama.
Be viso to, šeima visuomet stengiasi užsiimti kažkokia bendra fizine veikla, o tėvai reguliariai lanko sporto salę. Žinoma, būna labai įtemptų ir varginančių dienų, kai pasportuoti ne visuomet pavyksta, tačiau pasivaikščiojimui gryname ore, atsipalaidavimui ir trumpam pabėgimui nuo užgriuvusių darbų šeima laiko visada atranda.
Neverta ieškoti tobulybės, nes ji neegzistuoja
Anot mitybos specialistės I. Trusovės, itin svarbu, kad patys tėvai nedarytų ir nevalgytų to, ko negalėtų ir jų vaikas. Juk tėvai yra pagrindiniai ir patys stipriausi pavyzdžiai savo atžaloms, todėl visai šeimai turėtų būti skiepijami vienodi įpročiai. „Jeigu mama sėdėdama su drauge valgo bulvių traškučius, o priėjusiam vaikui sako, jog jam negalima, tuomet kyla klausimas: kodėl valgo pati mama?“ – klausia ji.
Kaip bebūtų, svarbiausia neieškoti tobulybės ir suprasti, kad jos tiesiog nėra. Griežti draudimai ar visa tai, kas yra daroma fanatiškai, ilgai netrunka, todėl, pavyzdžiui, jeigu pietums norima paskanauti saldžių blynelių su riešutų kremu, pusryčiai turėtų būti itin maistingi – avižinių dribsnių košė ar kiaušiniai su avokadu ir pilno grūdo duona.
„Viskas turi būti paremta balansu ir negali būti jokios prievartos. Manau, kad mažas šaukštelis majonezo dideliame dubenyje salotų yra pats geriausias dalykas, bet, žinoma, norint pradėti gyventi sveikiau, prie subalansuotos mitybos vertėtų derinti ir aktyvų laisvalaikį, nes judėjimas taip pat yra neatsiejamas nuo geresnės nuotaikos, savijautos bei organizmo būklės“, – tvirtina I. Trusovė.
Užs. Nr.1648
