„Svetur apsilankius“
Vladas ir Audronė Užtupai kelionėse labiausiai vertina netikėtumus. Kuo ekstremaliau tikslas pasiekiamas – tuo įdomiau.
Pasvalio visureigių klubas „4×4 Pasvalys“ garsėja netradiciniais kelionių maršrutais. Šiemet ši adrenalino mėgėjų komanda važiavo į Sakartvelą. Beveik viso rugpjūčio išvykos įspūdžių kupini alizaviečiai Vladas ir Audronė Užtupai papasakojo apie nakvynę kalnuose, nepažabotą gyvulių laisvę ir kodėl gruzinai nežino, kas yra nelegalu.
Vilė LEŠČINSKIENĖ
Konfliktų išvengė
Sutuoktiniai kartu su bendraminčiais važiavo per kaimyninę Latviją į Rusiją. Ši šalis keliautojams buvo tarsi ilga tarpinė stotelė tikslo link. Nors visureigių klubo nariai visuomet keliauja džipus pasidabinę Lietuvos vėliavomis, važiuodami per Rusiją jas nusprendė paslėpti.
„Nenorėjome veltis į konfliktus. Geriau pasigrožėti šalimi, ne politikuoti“, – tvirtino V. Užtupas.
Pasak jo, Rusija – įvairialypė šalis, sudaryta iš atskirų respublikų. Vladui ir Audronei teko važiuoti per Šiaurės Osetijos karo zoną, neramią Čečėniją. Keliautojų teigimu, apsilankyti ten nebuvo jauku. O dar pareigūnų patikra – moterys paliekamos sėdėti mašinoje, o vyrai išpurtomi, ar neturi su savimi ginklų.
Iš visų pravažiuotų Rusijos miestų V. ir A. Užtupai beveik nuodugniai išmaišė Piatigorską. Taip nutiko, kai sugedus visureigiui ir laukiant detalės spontaniškai nutarė susiorganizuoti ekskursiją. Užtupus labiausiai nustebino mieste stovinti Ostapo Benderio skulptūra iš legendinio kino filmo „Dvylika kėdžių“.
Keliautojus nustebino laisvai gyvenantys gyvuliai, mėgstantys snausti pakelėje.
Nuotraukos iš asmeninio pašnekovų albumo
Keliaujančius sutuoktinius labai išvargino važiavimas Roki tuneliu iš Rusijos į Gruziją.
„Naktį patekome į kamštį tamsiame tunelyje. Jame nėra jokio apšvietimo, ventiliacijos. Visi laukia įjungę variklius. Išlipus nuo išmetamųjų dujų trūksta oro. Stovėjome ir nežinojome, ko laukti“, – prisiminė įstrigimą tunelyje Vladas ir Audronė.
Gyvulių laisvė
Atvykusius keliauninkus nustebino Sakartvelo kontrastai. Ypač tai, kad karvės ir kiaulės ten vaikšto laisvai. Važiuojant keliu šios nė nepasitraukia. Taip pat daug benamių šunų, kurie yra draugiški tiems, kurie juos šeria.
„Gyvulių pas mus, lietuvius, palyginti su Gruzija, praktiškai nėra“, – juokavo Audronė.
Pašnekovė prisiminė vieną nuotykį, kai naktį miegant visureigis ėmė bruzdėti. Atsibudus paaiškėjo, kad tai karvės kasosi nugarą. Tąnakt raguotosios ne tik išgąsdino keliautojus, bet ir sušlamštė lauke ant stalo paliktą arbūzą.
Pora tvirtino, kad ne tik gyvulių, bet ir vietinių žmonių gyvenimas verda ant kelio, ir niekas tuo nesipiktina. O eismo taisyklių svečioje šalyje irgi nesuprato. Jų akimis, visi eismo dalyviai kelyje elgiasi kaip panorėję, tačiau paradoksalu, kad nė viename kelyje nematė avarijos.
Debesų šydo link
Keliaujančius sutuoktinius pakerėjo šalies gamta. Anot jų, daugelis objektų stovi nuostabiose kalnų vietovėse. Vienas jų – miestas uolose, Vardzija. Viduramžių laikais šiame mieste gyveno 50 000 gyventojų, dabar šiame unikaliame mieste apsigyvenęs tik vienas kitas vienuolis. Keliauninkai pasidžiaugė, kad tokioje nuostabioje vietoje ir nakvojo. Pareigūnai neišvijo, kaip tik – palinkėjo labos nakties ir pažadėjo saugoti turistus.
Audronė Užtupienė tikino, kad dėl išretėjusio oro kalnuose ima trūkti oro ir darosi silpna, tačiau dėl pasakiško vaizdo pasiaukoti verta.
Prie įstabiausių aplankytų vietų Vladas ir Audronė priskyrė Ušguli kaimą. Tai pati aukščiausia nuolat gyvenama kaimo vieta Europoje. Kad pasiektų daugiau nei 2 kilometrų aukštyje kalnuose įsikūrusį kaimą, siaurais, vandens išgraužtais kalnų keliukais visureigiu pašnekovai turėjo nuvažiuoti 34 kilometrus. Nors kelias buvo ilgas ir pavojingas, o prasilenkti sunku, Vladas pabrėžė, kad vairavimas ekstremaliomis sąlygomis jį pakeri, o įveikus tokius išbandymus, jų norisi dar.
Alizaviečius keliautojus pribloškė snieguota kalno kepurė ir Ušguli kaime stovintys bokštai. Vladas ir Audronė pasakojo, kad senais laikais ten būdavo tupdomi susipykę šeimos vyrai. Giminaičius, užrakintus bokštuose, valgydindavo jų žmonos. Pasak legendos, vienas piktuolis net devynis mėnesius išsėdėjo.
Pašnekovai užsiminė, kad yra buvę ir nakvoję aukštesnėse Kaukazo kalnų vietovėse. Per keliones aukščiausiai yra buvę 3 kilometrų aukštyje. Poros teigimu, užvažiuoti į tokį aukštį kalnuose nelengva. Pasiekus didesnį nei 2 kilometrų aukštį, pasidaro silpna, net ir visureigis neatlaiko – pradeda dūmyti.
„Būdamas tokiose aukštybėse paėjęs nors truputį jautiesi lyg širdį pametęs. O ir miegoti kalnuose neramu buvo“, – prisipažino A. Užtupienė.
Nėra nelegalu
Pora išragavo ir šalies virtuvės patiekalus. Tiesiog gatvėje galima įsigyti šviežių vaisių, kurių dėl palankių klimato sąlygų užauga du derliai per metus. Abu stebėjosi, kad pakelėse vietiniai prekiauja jų pačių gaminamais valgiais ar stipriaisiais gėrimais, pagamintais iš savų užaugintų vynuogių.
„Važiuoji ir matai – ganosi avys, jei nori, išsirenki aviną ir tau jį vietoje išdoros, šašlykų iškeps. Toliau važiuoji – vynu prekiauja. Kai paklausėme, ar legaliai prekiauja, tai žmogus negalėjo suprasti, kas yra nelegalu. Kai paaiškinome, pasakė, kad gruzinai gali daryti ką tik nori su savo užauginta produkcija, ja prekiauti ir nemokėti už tai mokesčių“, – įdomybę atskleidė Vladas.
Vietiniai žmonės keliautojams pasirodė labai šilti, vaišingi, tik nelabai tvarkingi. Sutuoktiniai juokavo, kad gruzinų kiemai neišskusti žoliapjovėmis, kaip pas mus. Keliauninkai pastebėjo, kad daugelis įspūdingų statinių stovi žmogaus rankos nepaliesti – kaip ir prieš šimtus metų, tačiau jie apsupti nuostabaus kraštovaizdžio.
„Didmiesčiuose kiek kitaip. Jie spindi. Ypač patiko naktinis Batumi miestas. Tai ryškus, žavus miestas ir įspūdingos skulptūros“, – tvirtino Audronė.
Keliautojai grįždami kitu maršrutu susidūrė su nemalonia staigmena Ukrainoje. Įstrigę muitinėje pakliuvo į biurokratines pinkles. Kone dieną muitinėje sugaišę Vladas ir Audronė sakė pasiilgę lietuviškos tvarkos. Jų manymu, tėvynėje dokumentai tvarkomi greičiau.
