PROVANSO DVELKSMAS ŠALIA VABALNINKO – KVAPNIEJI LEVANDŲ LAUKAI

  „Svetur apsilankius“

Giedrė Jankūnienė teigė, kad levandoms reikia daug priežiūros, meilės ir šilumos.
Autorės nuotraukos

Kas yra nors kartą važiavęs iš Vabalninko į Biržus, tas tikrai įsiminė ryškų, akį traukiantį violetinės spalvos žemės plotelį. Tai Mockūnų kaime įsikūręs levandų ūkis, į kurį atvykus galima ne tik pamatyti, paliesti, bet ir užuosti Provanso dvasią.

Vilė LEŠČINSKIENĖ

Įdėta daug pastangų

Vos atvažiavus į Mockūnų kaimą vėlyvą trečiadienio rytą matyti automobilių eilės. Dabar, kai vasara – atostogų metas, kvapniosiomis levandomis pasigrožėti ir šalia nusifotografuoti atvažiuoja būriai žmonių iš visos Lietuvos, iš Latvijos.

Lankytojų gausybėje sutikome ir levandų ūkio įkūrėją Giedrę Jankūnienę. Šypsena pasipuošusi moteris papasakojo, kaip pomėgis virto verslu. G. Jankūnienė suskaičiavo, kad jau praėjo aštuoneri metai nuo pirmų levandų pasodinimo į lauką. Mintis kilo grožintis levandomis darželyje, be to, sesuo lankėsi Provanse (Prancūzijos pietryčių sritis, pagarsėjusi levandų laukais). Šis kraštas labai sužavėjo ten augančiomis levandomis ir įkvėpė seseris dalelę Prancūzijos regiono atsikelti į Biržų rajoną.

„Žiūrime į žemės plotą, sakom, gal pabandome pačios pasisodinti?“ – idėją išdavė levandų ūkio įkūrėja.
Be to, Giedrė ir jos sesuo ir anksčiau domėjosi eteriniais aliejais, hidrolatais, sveika gyvensena, natūralia kosmetika. Viskas, kuo domėjosi, ir tapo neatsiejamu gyvenimo būdu.

„Šiuo metu mes patys išgauname hidrolatus. Tam reikia turėti specialų indą. Anksčiau savoms reikmėms gamindavomės namie, dabar, kai gaminame didelius kiekius, turime įsirengę specialias patalpas“, – pasakojo pašnekovė.
Anot levandų ūkio savininkės, tokio pobūdžio ūkių Lietuvoje yra dar keli. Tik kiekvieno ūkio specifika kitokia. Tokiems laukams, kurie veši Mockūnuose, reikia įdėti nemažai pastangų, nes jei levandas pasodinsi ir neprižiūrėsi, tai lankytojai nepajaus tikrosios Provanso dvasios.

„Levandos – puskrūmiai, kuriuos reikia prižiūrėti. Tai nėra gėlės, kurias rudenį nupjovei, o pavasarį atauga. Reikia šiek tiek trąšų, meilės, priežiūros“, – vardijo Giedrė.

Viską G. Jankūnienė ir sesuo kūrė intuityviai, kad joms pačioms būtų gražu, jauku. Ir ši vieta kaip verslas jau klesti ketverius metus. Pasak moters, viskam reikėjo laiko, levandos turėjo užaugti, taip pat reikėjo laiko išgryninti produkcijai, prekės ženklui, įpakavimams. Taip palaipsniui laisvalaikio praleidimo būdas virto uždarbiu.

Pašnekovės paklausus, ar nepervargsta tvarkydama levandų laukus ir aplinką, G. Jankūnienė atsakė, kad tie, kurie to nepatyrė, nesupras, kiek į tai vargo įdėta, kiek daug paaukota asmeninio gyvenimo, sveikatos. Tik pagal tą rezultatą, kuris matyti dabar, buvo verta.

Šiuo metu, kai vasara perkopė į antrą pusę, moteris sakė sulaukianti begalės skambučių ir žinučių, ar levandos dar nenužydėjo.

„Šiuo metu levandų žydėjimas eina į pabaigą. Mes jas pradedame skinti, o nuimti baigsime per porą savaičių. Laukiame ir antro žydėjimo. Jis bus rugpjūtį. Antras žydėjimas nebebus gausus, bet žiedų pamatysime“, – paaiškino Giedrė.

Lankytojo akimis

Įžengę į levandų ūkį, patenkame į nosį glostančių kvapų jūrą. Viename šone auga besidriekiantys kvapnūs levandų laukai, kitame – aromatingi gėlynai iš mišrių augalų. Tiek gėlynuose, tiek levandų laukuose yra gražių vietų nusifotografuoti. Tai gėlių motyvais dekoruotos metalinių konstrukcijų arkos, taip pat kėdės, staliukai. Yra ir rožinės spalvos dviratis ar prie levandų lauko derantis panašaus atspalvio karutis. Laiką čia galima leisti neribotai už vienkartinį lankytojo mokestį, t. y. už 2 eurus.

Ūkio kieme yra įkurta kavinė, kurioje galima atsigerti ne tik kavos, bet ir arbatos, pasigrožėti estetišku interjeru, fotografuotis. Tai galima padaryti ir išsirinkus norimo atspalvio skrybėlę. Taip pat siūloma įsigyti vietinio ūkininko tiekiamo tradicinio bičių medaus ir kiek kitokio skanėsto – medaus su levandomis. Taip pat galima išbandyti ir įsigyti iš levandų ūkio augalų pagamintos kosmetikos, žvakių ir kitokių natūralių dalykų.