Praeitų metų sausio 18 d. laikraštyje „Kupiškėnų mintys“ rašėme apie Ąžuolų gatvės namų gyventojų bėdas. Gatvės važiuojamosios dalies būklė nepavydėtina: vasarą po lietaus ten tvokso vanduo, o žiemą užšalęs virsta čiuožykla. Pasak gyventojų, baisiausia, kad toje prastos būklės kelio atkarpoje nėra įrengto apšvietimo, esą patamsyje tokioje pekloje gali ir sprandą nusisukti. Nors nuo šios problemos iškėlimo į viešumą praėjo pusantrų metų, vietos gyventojai piktinasi, kad niekas nesikeičia. Šios gatvės senbuviai Jonas Čižauskas ir Liucija Vėtienė sakė, kad eis iki galo –
jeigu Savivaldybė nedarys išvadų, kreipsis į visas įmanomas institucijas, tarp jų ir į televiziją.
Vilė LEŠČINSKIENĖ
Bėda bėdą lydi
Ąžuolų gatvės namuose gyvenantys kaimynai Jonas ir Liucija mus pasitiko nekokios nuotaikos. „Kaip čia gali šypsotis, kai gyvename it viduramžių laikais ir kai mes niekam nerūpime“, – apgailestavo L. Vėtienė. Moteris tikino, kad po praėjusios lietingos savaitės ši gatvė buvo kaip per potvynius, rodomus per žinias. Abu sėdėjo ir mąstė: gal šis vaizdas irgi vertas televizijos?
Jonas Čižauskas parodė telefonu paties darytas gatvės nuotraukas žiemą ir vasarą. Vasarą gatvė atrodo kaip patvinusi upė, o vandeniui susigėrus – duobėta ir nelygi bekelė, kadaise regėjusi pabertą žvyrą. Žiemą vėlgi – visa gatvė pasidengusi pliku ledu, nė kur koją padėti.
Liucija pasižiūrėjusi į įamžintą Ąžuolų gatvės žiemos vaizdą, prisiminė: „Oi, kaip aš čia griuvau! Ėjau iš parduotuvės su prekėmis, tai kad slydau ant pliko ledo, sudaužiau kiaušinius ir miltus išbarsčiau. Man, moteriai, turėjusiai penkias operacijas, galėjo baigtis ir dar baisiau.“
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“