Gintarės Marmokaitės nuotrauka
Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos abiturientė Austėja Tučiūtė nuo pat mažens augo muzikinėje aplinkoje. Meniškos sielos mergina gieda sutartines, lanko modernius šokius, be to – yra fotogeniška: išvaizdžią merginą nuolatos pastebi fotografai.
Nepaisant kūrybiškų šaknų, abiturientė svajoja apie kriminologijos studijas, kurios buvo slapčiausia jos vaikystės svajonė.
Vilė LEŠČINSKIENĖ
Veikli nuo mažens
Ir būdama maža Austėja buvo aktyvi ir veikli mergaitė. Dainavo, lankė imtynių treniruotes. Vėliau, paauglystės metais, protarpiais lankė ir teatrą, o kai pradėjo lankytis „Jaunimo centre“, nusprendė piešti grafičiais. „Nuo pat mažens troškau išbandyti daug įvairios veiklos, neapsisprendžiau, kas patinka“, – sakė mergina.
Yra Austėjos giminės daug muzikalių žmonių. Močiutė ir abu tėvai dainavo „Kupkėmyje“, tėtis moka groti lamzdeliu, fleita, basetle, gitara, pusseserė – kanklėmis, sesuo irgi mokėsi muzikos mokykloje griežti smuiku. Užtai ir giminės šventės smagios – su šokiais ir dainomis. Liaudies dainos merginai nesvetimos. „Atsimenu, kad nuo pat darželio metų dainuodavau. Sutartinių giedojimas man įaugęs į kraują. Jas giedu ir dabar „Jaunimo Ramuvoje“ pas Daivą Palionienę. Netrukus su šiuo sutartinių būreliu važiuosime į Kauną, į „Tramtatulio“ finalą“, – džiaugėsi Austėja.
Nuotrauka iš asmeninio pašnekovės albumo
Antra straipsnio herojės aistra – šokiai. Nuo devintos klasės Austėja lanko gimnazijos merginų šokių kolektyvą „Una“. „Antrus metus iš eilės važiuojame į šokių konkursus Biržuose. Pernai laimėjome pirmą, o šiais metais – antrą vietą. Kai pradėjau šokti, buvau devintokė. Šokius mes kurdavome pačios, o vadovė Joana Jankauskienė – koreguodavo. Atsimenu, kad pačioje pradžioje buvo sunkus pats kūrybinis procesas. Po kiek laiko įgudau ir dabar šoku ne tik „Unoje“, bet ir namuose kuriame šokį su drauge. Norime su pačių kurta choreografija dalyvauti „Stichijų“ festivalyje“, – planus išdavė šokėja.
Išvaizdi, bet vaikinai – kuklinasi
Austėja yra išvaizdi, fotogeniška mergina, ji pati tai jaučia ir mėgsta fotografuotis. Tą įžvelgia ir aplinkiniai žmonės. „Pajutau norą fotografuotis tada, kai atsirado pirmi mobilieji telefonai su fotokamera. Susitikdavome su draugėmis gamtoje ir fotografuodavome viena kitą. Vis sulaukdavau komplimentų, kad man pavyksta gerai atrodyti nuotraukoje iš pirmo kadro, kitaip sakant, kad kamera mane „myli“. Kartą pabandžiau nueiti į modelių atranką, bet nepatekau. Gal trūko ūgio, ar jie podiumo modelio ieškojo, nežinau, tiesiog nesigilinau į priežastis ir daugiau nebandžiau atrankose dalyvauti“, – prisiminė pašnekovė.
Ernestos Masilionytės nuotrauka
Ji teigė, kad dažnai dalyvauja fotografų rengiamuose socialinių tinklų konkursuose, ir džiaugėsi, kad čia jai tikrai sekasi. „Neseniai laimėjau „Armana photography“ fotosesiją. Manau, dėl to, kad man sekasi laimėti, o ne dėl to, kad esu išskirtinė. Kupiškyje yra labai daug gražių žmonių“, – manė mergina.
Nors Austėjai vaikinų dėmesio turėtų netrūkti, bet ji sakė, kad dėmesio antplūdžio nejaučia. „Kupiškėnai vaikinai kuklūs, dėmesio man nedemonstruoja. Gal dėl to, kad vaikinus laikau draugais, o ne meilės objektais? Visą laiką buvau berniukiška, nuo vaikystės mano draugai daugiausia buvo berniukai. Dūkdavome kaip pašėlę, net dabar turiu randų ir siūlių, išlikusių iš vaikystės“, – prisiminė Austėja.
Nuotrauka iš asmeninio pašnekovės albumo
Žino, ko nori
Pašnekovė šiuo metu didžiausią dėmesį skiria ruošimuisi brandos egzaminams. „Kartais pavargstu, aptingstu. Tada labiausiai motyvuoja mama. Ji padeda man susiimti, įgyti užsispyrimo. Susikaupiu ir einu pirmyn. O kai tikrai nori, tai viskas įmanoma“, – tikino abiturientė.
Merginą labiausiai žavi istorija ir matematika, šių dalykų egzaminai būtini norint įstoti į norimą specialybę. „Žiūrėsiu, kaip seksis išlaikyti egzaminus, jei pavyks – stosiu į kriminologiją“, – atskleidė ateities svajones pašnekovė.
Ji teigė, kad apie šią specialybę svajoja labai seniai, nuo vaikystės. „Savęs kitoje vietoje neįsivaizduoju, todėl stropiai mokysiuosi, kad pasiekčiau savo tikslą. O jei atsitiks taip, kad nepavyks, turiu dar sugalvojusi ir planą B – stosiu į gestų kalbos studijas“, – strategiškai mąstė Austėja.
Pašnekovė sakė, kad yra prieraiši, mylinti savo šeimą ir gimtinę. „Noriu likti Lietuvoje. Kai žmonės išvyksta į užsienį vasarą užsidirbti ar paatostogauti, tai suprantama. Kai išvažiuoja ten gyventi amžinai – tokių žmonių aš nesuprantu“, – nuomonę išsakė mergina.
