2024/11/18

 

POPULISTAI IR NACIONALISTAI APVERKTINAI PASIRODĖ PREZIDENTO RINKIMUOSE

Valentinas MITĖ

Ką tik įvykusiame Prezidento rinkimų pirmame ture laimėjo konservatorių remiama Ingrida Šimonytė ir nepriklausomas kandidatas Gitanas Nausėda. Valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas Saulius Skvernelis liko už borto ir sukėlė panikos priepuolį Ramūnui Karbauskiui. Apie visa tai jau rašyta ir kalbėta labai daug. Norisi pažvelgti į pirmą rinkimų turą kitu aspektu.

Kai kuriose Europos Sąjungos šalyse atmetamos tradicinės partijos ir balsuojama už užribio kandidatus. Į Lietuvą ši tendencija neatėjo. Net per praeitus Seimo rinkimus už Valstiečių ir žaliųjų sąjungą nebuvo balsuota kaip už vadinamą „ne sisteminę“ partiją. Greičiau į valdžią jiems pavyko patekti socialdemokratams patiriant krizę, o konservatoriams neradus aiškios rinkimų programos, galinčios patraukti rinkėjus. Be to, daug kas nėjo balsuoti. Po poros Valstiečių ir žaliųjų sąjungos valdymo metų rinkėjai suprato, jog balsuoti būtina, nes vėliau reikia raudoti dėl nemalonių rezultatų.
Rezultatas akivaizdus – antrame ture rungsis du vakarietiškos liberalios pakraipos kandidatai. Ir jau nėra mirties ar gyvybės klausimas, kuris iš jų laimės.

Labai įdomus reiškinys yra, kad populistai (Naglis Puteikis) bei nacionalistai (Arvydas Juozaitis) gavo apgailėtinai mažai balsų.

A. Juozaitis atėjo sau prisiskirdamas visus Sąjūdžio nuopelnus ir teigdamas, kad jis su keliais išrinktaisiais, ko gero, vienintelis atstovauja „tikriesiems“ Sąjūdžio idealams. Jei Sąjūdžio tikslas buvo laisvė bei „grįžimas į Europą“, A. Juozaitis deklaravo kraštutinę dešiniąją tautinę politiką, modeliu pasirinkdamas Vokietijos partiją „Alternatyva Vokietijai“. Pralaimėjęs rinkimus, jis apkaltino tautą, kurią per rinkimų kampaniją gyrė ir aukštino, nesubrendimu. Tipiškas populistų elgesys – tauta gera tik tada, kai balsuoja už populistus, ir bloga, kai juos atmeta.

A. Juozaitis pažadėjo grįžti su savo partija per ateinančius Seimo rinkimus. Prie jo, atrodo, žada prisidėti ir N. Puteikis, kuris per visą rinkimų kampaniją kalbėjo prokuroro tonu, kaltindamas tai Skandinavijos bankus, tai neoliberalizmą, tai žiniasklaidą. Kaltinti žiniasklaidą ir kalbėti užkeikimais kai kuriems politikams tapo kasdieniais poteriais. Tik, kad tie kaltinimai ir gąsdinimai, rodos, neveikia. Lietuva nėra linkusi nei draskyti Europos Sąjungos, nei rinkti izoliacinę taktiką pasirinkusius politikus. Bent kol kas.

Negalima šonu apeiti ir Vytenio Andriukaičio. Jis nors ir nesurinko daug balsų, bet galėjo rinkėjams priminti socialdemokratines idėjas. Tai iš tikro didelis darbas, nes socialdemokratus daug kas buvo nurašęs, o dalis jų rinkėjų, matyt, balsavo už Valstiečių ir žaliųjų sąjungą.

Atsinaujinę socialdemokratai turi galimybę ir laiko iki Seimo rinkimų tapti rimta kairiąja partija. Tai būtų sveika Lietuvos politinei sistemai, nes kairiosios alternatyvos rimtai trūksta. Tai leidžia tokiems politiniams junginiams, neturintiems ideologijos, kaip Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, laimėti Seimo rinkimus.

Taigi, Prezidento rinkimų pirmas turas suteikia daug daugiau optimizmo nei buvo iki šiol.

Vilės Leščinskienės nuotrauka

Dalintis
Komentarų nėra

Sorry, the comment form is closed at this time.

Rekomenduojami video