„Duok hobiui kelią“
Dvidešimt dvejų Joana Aukštikalnytė – adrenalino mėgėja. Anksčiau automobilių varžybas stebėjusi iš toli, mergina, vaikino padrąsinta, tapo diplomuota autokrosų dalyve. Kartą pabandžiusi ji žada nebepraleisti nė vienų autokroso varžybų – nei Lietuvoje, nei užsienyje.
Vilė LEŠČINSKIENĖ
Internetinė pažintis ir bendras pomėgis
Joana yra kilusi iš Byčių kaimo. Mergina mokėsi Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijoje, vėliau studijavo logistikos verslo vadybą Graičiūno aukštojoje vadybos mokykloje Kaune. Baigusi bakalauro mokslus, pasirinko tos pačios krypties išlyginamąsias studijas.
Po mokslų grįžo į gimtajį Kupiškį, tačiau, kaip teigė Joana, įsidarbinimo galimybės čia buvo labai ribotos. Fizinio darbo nebijanti mergina nusprendė įsidarbinti vietinėje baldų gamykloje. Čia pašnekovė dirba jau metus ir yra labai patenkinta.
Joana turi širdies draugą. Tai kupiškėnas Jordanas Jakšys.
„Kovo 5-ąją sukako dveji metai, kaip mes kartu“, – šypsojosi mergina. Pirma jų pažintis buvo virtuali, susipažino viename socialiniame tinkle. „Ten pasveikinau draugę su gimtadieniu, o Jordanas mane pastebėjo ir nusprendė parašyti. Džiaugiuosi, manau, kad man pasisekė. Ypač žinant, kokios būna internetinės pažintys“, – teigė pašnekovė.
Jei ne Jordanas, Joana ir šiandien greičiausiai būtų tik eilinė autokrosų stebėtoja. „Autokrosai atsirado prieš metus. Su draugu važiuodavome stebėti varžybų, aš jas fotografuodavau. Kartą Jordanas man pasiūlė, ar nenorėčiau pati pamėginti dalyvauti automobilių varžybose. Sutikau. Mes nusipirkome mašiną. Draugas ją perdarė, kad tiktų „bulių“ kautynėms. Nebuvo sunku, juk jis – mechanikas“, – pasakojo Joana.
Nuotraukos iš asmeninio Joanos Aukštikalnytės albumo
Pirmą kartą pašnekovė varžėsi Uoginių trasoje.
„Atsimenu, kad labai bijojau. Gavau smūgių iš užpakalio. Gerai, kad yra privalomos apsaugos, be kurių negalėtume dalyvauti. „Bulių“ kautynėse moterų ir nepilnamečių kategorijoje iš dešimties dalyvių užėmiau penktą vietą. Gavau padėkos raštą ir medalį. Kaip pirmam kartui, tai labai neblogai“, – džiaugėsi mergina.
Ir tik pirmą kartą pabandžiusi straipsnio herojė tikino pamilusi šį sportą ir nebegalinti sustoti. Antrąkart sekėsi dar geriau – Uoginių trasos uždarymo šventėje mergina varžėsi moterų kategorijoje ir laimėjo trečią vietą iš šešių. „Jordanas labai mane skatina, palaiko. Saugiai jaučiuosi, kai patikimas žmogus tvarko mašiną“, – teigė Joana.
Adrenalino paieškos – ir varžybose, ir žygiuose gamtoje
Laimėjimai, anot pašnekovės, motyvuoja, bet yra ne tokie svarbūs, kaip adrenalino pojūtis, kuris užplūsta per varžybas.
„Kai važiuoju viena trasoje, tokių pojūčių nėra. Norisi varžytis, o po varžybų jau kitą dieną noriu dar ir dar adrenalino. Draugai yra pasakę, kad jeigu prie starto linijos jauti, kad bijai – geriau nevažiuok. Tačiau visi išvažiuoja“, – šypsojosi drąsuolė Joana.
Vienintelis šio ekstremalaus sporto minusas – kainos. „Tai brangus pomėgis. Bet jeigu tai mėgstama veikla, kodėl neinvestuoti?“ – mintis dėstė pašnekovė.
Mergina geros pradžios žada neapleisti. „Gegužę laukia varžybos Latvijoje. Tai bus varžybų sezono atidarymas. Jau po truputį tam ruošiamės, tvarkome mašiną. Autokroso sezonas prasideda gegužę ir baigiasi spalį. Visą sezoną dalyvausiu, nė vienų varžybų nepraleisiu“, – tvirtino Joana.
J. Aukštikalnytė pastaruoju metu rado dar vieną pomėgį – žygius gamtoje.
„Prieš metus draugė pasiūlė miškų keliais pavaikščioti po Širvintų rajono Čiobiškio apylinkes. „Buvo daug piliakalnių, daug klaidžių miško takelių, kėlėmės keltu per upę. Iš viso pėsčiomis sukorėme 22 kilometrus“, – prisiminė Joana. Šis žygis sužavėjo merginą taip, kad vėl žada keliauti ir ieškoti ekstremalių pojūčių gamtoje. „Informaciją susirandu vienoje socialinio tinklo grupėje. Čia pranešami artimiausi žygiai“, – atskleidė kupiškietė.
Joana Aukštikalnytė yra jauna, drąsi ir ekstremalų laisvalaikį propaguojanti mergina. Dabartinis gyvenimo būdas merginai labai patinka.
