Valentinas MITĖ
Gegužės 12 dieną Lietuvoje vyks Prezidento rinkimai ir du referendumai. Deja, mažai apie juos kalbama ir visuomenei nepateikiama daug informacijos. Panašiai kaip Jungtinėje Karalystėje buvo prieš balsavimą dėl „Brexito“.
Per pirmą referendumą bus klausiama piliečių, ar jie sutinka leisti turėti dvigubą pilietybę asmenims, išvykusiems į šalis, atitinkančias „euroatlantinės integracijos kriterijus“. Šiam referendumui pritarė dauguma Seimo narių.
Šiuo metu dviguba pilietybė neleidžiama emigrantams, Lietuvą palikusiems po nepriklausomybės atkūrimo ir įgijusiems kitos šalies pilietybę.
Dviguba pilietybė leidžiama daugumoje Europos Sąjungos šalių ir Lietuva, priėmusi šią nuostatą, jokio žygdarbio neatliktų. Neapibrėžtas yra tik terminas „euroatlantinės integracijos kriterijus“. Konkrečios šalys būtų nustatytos įstatymu. Aišku, kad į tų šalių grupę nepatektų Rusija, Kazachstanas ar Baltarusija. Šiose šalyse gyvenančių lietuvių atžvilgiu tai būtų diskriminacija. Būtent dėl šios priežasties referendumui nepritaria Kaliningrado srities lietuviai. Daug lietuvių į Rusiją pateko ne savo noru arba verčiami aplinkybių. Beje, ar Izraelis būtų priskiriamas toms šalims, kurios atitinka „euroatlantinės integracijos kriterijus“? Juk ten taip pat gyvena nemažai Lietuvos piliečių.
Gegužės 12 dieną taip pat vyks Valstiečių ir žaliųjų sąjungos inicijuotas referendumas dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo nuo 141 iki 121. Tai atvirai populistinis referendumas, siekiant patenkinti norus tų rinkėjų, kurie mano, jog Seime sėdi tik tinginiai ir dykaduoniai, ir kuo jų bus mažiau, tuo labiau tauta klestės. Nesvarbu, kad mažiau narių turintį Seimą bus paprasčiau paveikti ir sunkiau pas Seimo narius pakliūti. Visai nesvarbu, kad parlamentinė respublika ir laisvi bei demokratiški rinkimai yra vienas iš didžiausių Lietuvos pasiekimų, – „tegul dykaduoniai eina dirbti“.
Ką gi, ir čia Lietuva niekuo nesiskiria nuo daugelio Vakarų valstybių, kur parlamentai yra nepopuliarūs. Arba į juos renkami nacionalistai ir populistai. Iki tokių nacionalistinių (ir prorusiškų) partijų kaip „Alternatyva Vokietijai“ dar nepriėjome, bet atsiranda norinčių jas kurti. „Alternatyva Lietuvai“, manau, išeis į sceną per ateinančius Seimo rinkimus. Seimo narių skaičius vargu ar pakeis bendras tendencijas.
Kad referendumai įvyktų, reikia, jog ateitų balsuoti daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašą. Atėjusių rinkėjų dauguma turi pritarti Konstitucijos pataisoms.
Kyla abejonių, ar tiek rinkėjų suplauks. Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, užsienyje gyvenančių asmenų, turinčių balsavimo teisę, yra apie 300 tūkstančių. Balandžio pabaigoje valią balsuoti pareiškė apie 12 procentų visų užsienyje gyvenančių lietuvių. Daugiausia Jungtinėje Karalystėje, ir tai suprantama, vykstant „Brexitui“. Tad apie kokią dvigubą pilietybę užsienyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams galima kalbėti, jei net į šį jiems aktualų referendumą dauguma nežada eiti?
Apibendrinant vis dėlto norėtųsi pabrėžti, kad valstybės stabilumui būtų geriausia, jei Konstitucija nebūtų kaitaliojama. O partijos nedalytų rinkimų pažadų ją keisti.
Galų gale, Lietuva nėra šalis, valdoma referendumais.
Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
