UŽSISPYRIMAS – VIKTORIJOS VARIKLIS

Iš Alizavos kilusiai Viktorijai Vareikaitei kovo 22 dieną suėjo dvidešimt metų. Būdama tokia jauna, mergina spėjo ir profesionalia irkluotoja pabūti, ir užsienyje pastudijuoti. Artimiausi Viktorijos ateities planai – grįžti į Lietuvą aplankyti savo šeimos ir draugų. Jungtinėje Karalystėje, Derbio universitete, studijuojanti mergina teigia, kad jei ne tvirtas jos charakteris – tokiais pasiekimais pasigirti šiandien negalėtų.

Vilė LEŠČINSKIENĖ

Nuo motociklo prie irklų

Viktorija – profesionali irkluotoja. Merginą pastebėjęs Šiaulių sporto gimnazijos treneris Alis Striška pakvietė ją mokytis profesionalaus irklavimo.
Nuotraukos iš asmeninio Viktorijos Vareikaitės albumo

Viktorija nuo pat mažų dienų buvo aktyvi mergaitė. Meilę sportui įskiepijo tėtis. „Jau nuo 9 ar 10 metų tėčio paskatinta pradėjau važinėti motociklais varžybose ir tai man be galo patiko. Deja, turėjau nustoti tai daryti, nes motokrosas – tikrai brangi sporto šaka“, – atviravo pašnekovė.

Sportiška mergina norėjo išbandyti kuo daugiau užsiėmimų. Lankė įvairius sporto būrelius mokykloje, po pamokų keletą dienų per savaitę eidavo į futbolo treniruotes. Ten ją pastebėjo Alizavos miestelyje gyvenantis sporto treneris Algimantas Baziukas. Jis Viktorijai pasiūlė dalyvauti Kupiškyje vykstančiose irklavimo varžybose, nuo kurių prasidėjo jos, kaip profesionalios irkluotojos, kelias.

„Kai gavau A. Baziuko pasiūlymą, nė nedvejodama sutikau. Vėliau mane pastebėjo Šiaulių sporto gimnazijos (tuomet buvusios Šiaulių sporto mokyklos) irklavimo treneris Alis Striška. Tada jis pasiėmė mūsų šeimos kontaktus. Dienų dienas laukiau, bet nebuvo jokio skambučio. Vis dėlto ta diena atėjo tada, kai nesitikėjau. Pradėjusi lankyti irklavimo treniruotes Kupiškyje pas trenerę Laimutę Šližauskienę, po kelių mėnesių dalyvavau Lietuvos irklavimo čempionate. Ten dar kartą sutikau trenerį A. Strišką. Tuomet jis pakvietė mokytis profesionalaus irklavimo į Šiaulius. Jau po poros mėnesių mokiausi Šiaulių sporto gimnazijoje“, – pasakojo straipsnio herojė.

Ir nors nebėra profesionali irkluotoja, Viktorijai ši sporto šaka visada bus viena mėgstamiausių. Jaunoji sportininkė tvirtino, kad irklavimas – daug užsispyrimo ir ištvermės reikalaujantis sportas, o tai jai labai patinka. Be to, sportuodama mergina ne tik dalyvaudavo varžybose, bet ir lankėsi daugelyje Europos šalių.

„Varžybos būdavo vis skirtingose šalyse, taip pat kiekvienais metais, kad irkluotojai anksti pradėtų irkluoti, vykdavome į sporto stovyklas šiltuose kraštuose. Esu aplankiusi Olandiją, Vokietiją, Bulgariją, Kroatiją, Italiją, Šveicariją ir daug kitų šalių“, – vardijo mergina.

Studijuoja užsienyje

Pasiteiravus Viktorijos, kas pastūmėjo ją studijuoti užsienyje, mergina teigė, kad mąstyti apie studijas pradėjo suprastėjus tiek dvasinei, tiek fizinei sveikatai, iki to laiko į kvietimus studijuoti svetur numodavusi ranka. „Kaip profesionalią irkluotoją mane labai daug universitetų kvietė mokytis į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV). Bet aš, lietuvė mergina, pilna kompleksų. Pagrindinis – anglų kalbos barjeras. Todėl amerikiečių kvietimus tiesiog ignoruodavau ir daugiau nemąsčiau apie šitą galimybę“, – sakė mergina.

Jaunoji sportininkė planavo likti Lietuvoje, mokytis Lietuvos sporto universitete ir toliau sportuoti, tačiau įsitikino, kad gyvenimas nenuspėjamas.

„Po paskutinio pasaulio irklavimo čempionato buvau be galo pervargusi tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Sporto profesorius patarė pailsėti, nes tyrimai nebuvo patys geriausi, tai pusę metų sportavau daug mažiau, o atėjus vasarai, nebuvau tinkamos sportinės formos, todėl manęs nebeėmė į Lietuvos rinktinę. Tuomet mano klasės draugas papasakojo apie studijas Jungtinėje Karalystėje. Jei negaliu sportuoti, pamaniau: gal tai puiki proga patobulinti anglų kalbos žinias? Apsisprendimą palengvino ir tai, kad norint įstoti į mano pasirinktą universitetą nereikalaujama jokių papildomų anglų kalbos egzaminų, kurie būtini norint studijuoti JAV“, – dėstė pašnekovė.

Taigi, nieko nelaukdama mergina pradėjo tvarkytis dokumentus ir nuo praėjusių metų spalio tapo Derbio universiteto pirmo kurso studente.
„Pasirinkau Sport and exercise science studijas. Lietuviškai pažodžiui išvertus skamba nekaip: sporto ir pratimų mokslas, bet aš šią sritį vadinu tiesiog sporto mokslu, nes taip paprasčiau ir suprantamiau“, – teigė Viktorija.

Pasirinko teisingai

Jaunoji sportininkė nesigaili, kad nutarė studijuoti svetur. Mergina tikino, kad studijos Jungtinėje Karalystėje yra brangios, bet gera žinia tokia, kad ji gavo valstybės paskolą, kurią turės grąžinti tik tuomet, jei uždirbs labai gerą atlyginimą.

Kitu atveju jos grąžinti nereikia, o po 30 metų paskola anuliuojama. „Sąlygos grąžinant paskolą tikrai geros: atiduoti ją reikia nedidelėmis įmokomis, konkrečiai – 50 svarų per mėnesį“, – sakė straipsnio herojė.

Derbio universitetas, pasak Viktorijos, labai modernus: paskaitos interaktyvios, įdomios. Taip pat čia puikios sąlygos dirbti. „Mano dienotvarkė labai paprasta. Darbo dienomis studijuoju ir sportuoju: einu į salę, užsiimu svorio treniruotėmis, irkluoju, bėgioju. Savaitgaliais dirbu“, – pasakojo Viktorija.

Žinoma, yra ir trūkumų. Labiausiai kamuoja gimtosios Lietuvos, draugų, šeimos ilgesys. Be to, čia Viktorija nesijaučia sava. „Apmąsčiau versiją grįžti į Lietuvą studijuoti ir sportuoti, bet man nepriimtinos Lietuvos studentų sąlygos. Be to, esu principinga: jei kažką pradedu, tai reikia ir pabaigti iki galo“, – tvirtino mergina.

Sunkiais momentais jai labai padeda draugai tiek iš Derbio, tiek iš Lietuvos, taip pat šeima, kuri visada ją palaiko ir motyvuoja eiti pirmyn.

„Pirmą pusmetį buvo labai sunku, bet tvirtai žinojau, kad viskas pasikeis. Atsimenu, taip pat sunku buvo ir atvažiavus mokytis į Šiaulių sporto gimnaziją. Dabar galiu drąsiai teigti, kad viskas išėjo tik į gera. Mokydamasi Šiauliuose užsigrūdinau: reikėjo ilgą laiką būti toli nuo namų, šeimos, todėl pirmas pusmetis Jungtinėje Karalystėje palyginti nebuvo didelis išbandymas. Po truputį draugų čia daugėja ir tai labai džiugu, nes nesijaučiu vieniša“, – pasakojo Viktorija.

Laikas parodys

Artimiausiu metu mergina žada grįžti atostogų į Lietuvą. „Planuoju bent keletą kartų su tėčiu nuvažiuoti pasivažinėti motociklais, aplankyti savo sesę. Jai taip pat nesvetimas sportas: dirba kineziterapeute Kupiškyje, veda labai įdomias sportines treniruotes. Taip pat, kaip ir visi grįžę iš užsienio, daugiausia laiko skirsiu šeimos nariams, susitiksiu su draugais“, – planus atskleidė jaunoji emigrantė.

Baigusi studijas Viktorija norėtų grįžti į gimtąją šalį, bet kad ir kaip ją myli, vis dėlto ketina gyventi šilto klimato šalyje. Viktorija planuoja turėti šeimą ir mano, kad jos ir būsimų vaikų ateitis šviesesnė bus svetur. „Manęs prieš akis laukia dar dveji netikėtumų kupini metai. Kaip sakoma, žmogus planuoja, o Dievas juokiasi, todėl nesistengiu labai konkrečiai kažko mąstyti. Tiesiog plaukiu pasroviui, o kaip bus – laikas parodys“, – sakė straipsnio herojė.