PATS SAU DAKTARAS

Vilė LEŠČINSKIENĖ

Balandžio 7-oji minima kaip Pasaulinė sveikatos diena. Visi žino, kad sveikata – brangiausias turtas. Bet susirūpiname ja tik tada, kai pajaučiame fizinį skausmą. Tuomet skubame pas gydytojus ir ieškome skausmo priežasčių.

Ne mažiau svarbi yra ir dvasinė sveikata. Kitaip tariant – nervai. Vieni juos malšina šaukdami ar daužydami indus, antri – niūniuodami vieno Lietuvos atlikėjo dainą „Nervai, nervai, jau nelaiko mano nervai“, jei ne sau panosėje, tai mintyse.

Būna tokių dienų, kada viskas erzina. Nuo situacijų skubant į darbą iki praeivių žvilgsnių ar net plaukų ant galvos, kurie „stovi“ ne taip, kaip norėtųsi. Kai šios situacijos diena iš dienos kartojasi, išsekina mūsų dvasinę sveikatą. O ji nėra begalinė. Reikėtų sau padėti todėl, kad nesusirgtume, nepervargtume, neišsektume.

Geriausias vaistas yra ne tabletė, o žodis. Kalbėtis reikia ir būtina, ypač su tais, su kuriais norisi kalbėtis. Paskambink senam geram pažįstamam ar artimam sielos draugui. O jei nėra galimybės – parašyk laišką, nors jo ir neišsiųsi. Pasidalijus vargais, jie perpus sumažėja, o pasidalijus džiaugsmu – jo perpus padaugėja. Svarbu ne tik kalbėti, bet ir klausytis. Juk kitas taip pat turi ką pasakyti, tik reikia mokėti išgirsti. Ta abipusė grąža ir emocinis palaikymas ne tik palengvina dvasinę naštą, bet ir gydo.

Blogas emocijas būtina atsverti geromis. Džiugu, jei jų randi darbe, tačiau, jei darbas monotoniškas ir pabodo būti „robotu“, po darbo neužsidaryk namuose. Jei pavargai – eik pasisemti jėgų iš gamtos. Juk už lango – nuostabus pavasaris: apkabink medį, pasigrožėk žibutėmis, ragauk beržų sulą ir pasišildyk pavasarinės saulės spinduliuose. Pajausk pavasario vėją, ir jei tik gali (o jei negali, tai mintimis) – lėk kartu su juo. Ir pajusi, koks lengvas lengvas esi, ir viskas atrodys daug linksmiau, paprasčiau.

Dirbti reikia, bet pripažinkime: kartais per darbų perteklių mes nebepastebime gražiausių pavasario akimirkų: sprogstančių pumpurų, paukščių sugrįžimo, pavasarinio lietaus. Dalai Lama yra pasakęs: „Žmogus aukoja sveikatą, kad uždirbtų daugiau pinigų. Po to jis aukoja pinigus, kad atgautų savo sveikatą.“

Pabūkime sau asmeniniais gydytojais. Pasikliaukime intuicija ir pajauskime, kiek reikia dirbti, o kiek – ilsėtis. Nes niekas geriau nesupras jūsų nei jūs patys.

Agnės Penkauskaitės nuotrauka