SU AUDIOKNYGA – IR AUTOMOBILYJE, IR SODE

Knygų mylėtojai gali būti labai skirtingi: kol vieni daug skaito, antri daug klauso. Būtent per klausymą Laimutis Tilius susipažįsta su gausiu literatūros pasauliu.
Autorės nuotrauka

Kupiškėnas Laimutis Tilius paneigia kai kurių žmonių įsitikinimą, kad jeigu žmogus neskaito jaunystės metais, tai mažai tikėtina, kad jis skaitymo malonumą ras sulaukęs vyresnio amžiaus. Vyras skaitymą atrado per audioknygas, su kuriomis nesiskiria maždaug trejus metus. Ir šio pomėgio jis nebijo pavadinti tam tikra priklausomybe.

Audinga SATKŪNAITĖ

Ir automobilyje, ir darže

Yra žmonių, kurie nesiskiria su knyga ar tušinuku, o kupiškėnas L. Tilius – su ausinėmis, su kuriomis jis gali pasinerti į literatūros pasaulį. Ši priemonė ne visą laiką būna šalia, tačiau ji neatskiriama važiuojant automobiliu.

„Kai nepasiklausau ilgiau knygos, atrodo, kad kažko trūksta. Gal tai kažkokia priklausomybė. Mane skaitymas anksčiau toli gražu ne taip domino kaip dabar. Tik kai kurios knygos išliko ir eina per laiką. Pavyzdžiui, „Žuvys nepažįsta savo vaikų“, – kalbėjo pašnekovas.

Laimutis prasitarė, kad jo telefone šiuo metu yra 336 failai, iš kurių dauguma audioknygos ir maža dalis muzikos. Vyras teigė, kad išmanusis telefonas atsirado tik tada, kai jis pradėjo klausyti audioknygų. Anksčiau nebuvę poreikio jo turėti.

Kadangi Laimutis pagal specialybę yra informatikas, tai jam nesudėtinga tvarkyti elektroninius failus. Vyras stengiasi juos sugrupuoti taip, kad būtų patogi naudojimosi sistema. Audioknygų mylėtojas, save vadinantis matematinio mąstymo žmogumi, yra susidaręs ir rašytinį mėgstamiausių ir įspūdingiausių įrašų sąrašą.

„Failus bandau skirstyti tematiškai arba pagal autorius. Kadangi mano atmintis yra regimoji, todėl taip yra patogiau. Man seniai rūpėjo suskaičiuoti, kiek turiu įrašų. O jie telefone susikaupė labai greitai. Kartais tarp gausybės failų ir pasimetu, todėl tada labai padeda užrašai“, – atviravo Laimutis.

Visas audioknygas kupiškėnas atsisiunčia iš interneto, kur, anot jo, galima rasti begalę. Laimutis pirmiausia ieško įgarsintų knygų lietuvių kalba, tačiau jų nėra daug. Daugiausia – rusų kalba.

„Kai ką rusų kalba netgi lengviau rasti nei anglų kalba. Nors rusų kalbą mokėjau, bet reikėjo ją atgaivinti ir galiu pasakyti, kad klausyti šia kalba įgarsintų knygų kur kas lengviau nei ja skaityti ar rašyti“, – pabrėžė L. Tilius.

Pašnekovas teigė, kad audioknygų klausosi vairuodamas ar dirbdamas fizinius darbus sode, darže, pavyzdžiui, pjaudamas žolę ar atlikdamas įprastus statybos darbus. Laimutis tikino, kad dažniausiai klausosi įsidėjęs vieną ausinę, kad kita ausimi girdėtų ir galėtų reaguoti į tai, kas vyksta aplinkoje.

„Jei skaityčiau tik popierines knygas, joms negalėčiau skirti tiek daug laiko. Pavyzdžiui, per kelionę į Palangą pirmyn ir atgal, per šešias valandas, laisvai visą laiką galiu klausyti knygų. Vieni vairuotojai klausosi radijo, o aš audioknygų. Man tai didelis atradimas, niekada negalvojau, kad knygų galima klausytis. O dabar įpratau ir labai gerai“, – kalbėjo pašnekovas.
L. Tilius prasitarė, kad yra bandęs vienu metu knygos klausytis ir ją skaityti, bet tai buvę sudėtinga.
„Tikriausiai atliekant šiuos darbus veikia tas pats pusrutulis“, – juokavo Laimutis.

Nuo saviugdos seminarų iki audioknygų

L. Tilius jau lankėsi ir bibliotekoje įsikūrusiame knygų klube „Knygius“, apie kurį sužinojo iš laikraščio „Kupiškėnų mintys“ ir iš aplinkinių.

„Einu ten ir dėl savanaudiškų tikslų, nes man labai patinka, kad skaitytojos dalijasi perskaitytų knygų apžvalgomis. Šios apžvalgos yra tarsi žinutė, per kurią apie knygą galima suprasti daugiau. Tuomet gali ir nebeskaityti pačių knygų, ir įsitikinti, ar ji verta dėmesio“, – samprotavo Laimutis.

Jis rinkdamasis knygas pasitiki ir savo aplinkos žmonių patarimais. Viena iš tokių rekomenduotų, patekusi į jo akiratį, buvo William Paul Young „Trobelė“. Vėliau perskaitė ir to paties autoriaus knygą „Kryžkelės“.

„Jeigu man patinka autorius, tuomet būtinai pasidomiu ir kitomis jo knygomis. Smagu, kai aplinkiniai žino, kokios knygos man prie širdies“, – kalbėjo L. Tilius.

Jo klausomos audioknygos yra labai skirtingų žanrų: nuo saviugdos iki filosofinių. Tarp jo failų galima rasti ir klasikinių autorių, tokių, kaip Levas Tolstojus.

„Vienaip atrodo, kai apie šį autorių daug kalbama, bet kai klasiką atrandi pats, ji visai kitaip prabyla“, – tikino L. Tilius.
Pirma perskaityta Laimučio knyga buvusi Biblija, tai nutiko dar tuomet, kai apie audioknygas nebūta nė minčių. Vis dėlto pirmiau audioknygų pašnekovas atrado saviugdos paskaitas, seminarus. Kai kurių lektorių jis yra klausęsis gyvai. Pavyzdžiui, Vedų studijų instituto įkūrėjo Satyos Narayano, kurio žymiausia paskaita „Protas – draugas ar priešas?“

Netikėtai Laimutis rado ir Vokietijos rašytoją Eckhart Tolle, 2015 metais paskelbtą pasaulio įtakingiausiu dvasiniu mokytoju, nepriklausančiu jokiai religijai. Būtent šis faktas ir sukėlė kupiškėno susidomėjimą.

„Taip nutinka, kad vieną autorių randi per kitus arba tiesiog kažkur kažką išgirsti, pamatai ir t. t. Man dėti pastangų jų paieškoms nereikia. Sakyčiau, kad ne aš ieškau knygų, o būtent jos mane susiranda“, – sakė L. Tilius.

Kaupiama ir namų biblioteka

Laimutis pajuokavo, kad į knygyną jam geriau net neiti, nes tuščiomis išeiti sudėtinga. Taigi audioknygų daugėja ne tik kupiškėno telefone, bet ir namų bibliotekoje. Dažniausiai knygos į namus atkeliauja tada, kai yra išklausytos. L. Tilius įsitikinęs, kad kai kuriems leidiniams to tiesiog nepakanka.

„Anksčiau buvo labai populiaru sekcijas prikrauti knygų. Tikriausiai tokia buvo mada. Taigi nuo seno jų pas mane irgi būdavo. Dabar namuose yra tokios knygos, kurias kasdien galima atsiversti, tai yra tokios, kurias privaloma turėti“, – atviravo pašnekovas.

Į namus knygos atkeliauja ir kaip dovanos – taip atsidaro Charles Duhigg „Įpročio galia“. Nemažai jų įsigyja ir pats, pavyzdžiui, Paulo Coelho „Alchemiką“, Carlos Castanedos visą knygų rinkinį, kurį atrado per rusų psichoterapeutą, psichologą, homeopatą Valerij Sinelnikov. Vieną leidinį jis pavadino ypatingu atradimu, radęs jo lietuvišką vertimą įsigijo net tris egzempliorius – tai Libano rašytojo Mikhail Naimy „Mirdado knyga“. Jis pats šią knygą jau yra perskaitęs tris keturis kartus. Vieną iš egzempliorių vyras ketina padovanoti Kupiškio viešajai bibliotekai.

L. Tilius baigdamas pokalbį persakė mintį, kuri atspindi jo požiūrį į knygas: „Geros knygos turi vieną sluoksnį, labai geros – daug sluoksnių, tačiau yra unikalios ir ypatingos, kurios turi neribotą skaičių sluoksnių.“