GYVENTOJAMS KURIA NAMŲ JAUKUMĄ

Relaksacijos kambario fragmentas – miniatiūrinis Provanso stiliaus interjero pavyzdys.

Levandų kambarys, levandų labirintas, Provanso stiliaus interjeras relaksacijos ir masažo kambariuose, restauruoti ir paversti senoviniais paprasti masinės gamybos sovietinių metų baldai ir dar daug visokiausių įdomių mažmožių Kupiškio socialinės globos namuose sukuria jaukią aplinką čia gyvenantiems žmonėms. Visų tų dalykų sumanytoja užimtumo specialistė Raminta Murnikova kuklinasi ir sako, kad sunku būtų dirbti, jei jos idėjų nepalaikytų šios įstaigos vadovybė, kolegos ir jei nepadėtų jų įgyvendinti patys šios įstaigos gyventojai.

Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ

Yra savo vietoje

Masažo kabinetas, kurio interjerą sukūrė Raminta.

Su Raminta pirmiausia pasikalbėjome relaksacijos kambaryje, įrengtame senovinėje klėtelėje. Ji pavaišino levandų ir mėtų arbata. Čia, anot pašnekovės, vyksta įvairūs edukaciniai užsiėmimai.

Kupiškio socialinės globos namuose moteris dirba ketvirti metai. Jos Šiaulių universitete įgyta dailės ir technologijų mokytojos specialybė čia rado visapusišką pritaikymą.

„Tai pirmas mano darbas, artimas įgytai specialybei. Prieš tai buvau atsidėjusi dviejų dukrelių priežiūrai. Teko griebtis įvairių darbų, kad suderinčiau su motinyste. Gera dirbti, kai įstaigos vadovas, kolegos skatina kūrybiškumą ir visi drauge siekia, kad čia gyvenantiems žmonėms aplinka būtų artima tikriems namams, jauki. Viskas daroma dėl šių žmonių“, – sakė pašnekovė.

Masažo kabinetas prieš pokyčius.

Darbai ir sumanymai

Raminta pati pasiuvo relaksacijos kambario užuolaidas iš audinio atraižų, kurias atidavė viena Kupiškio verslininkė, pati rišo ir pynė kilimą iš virvių, kurias kaip labdarą gavo iš vienos Panevėžio įmonės. Virvėmis apklijuotos dvi padangos virto minkštais pufais. Kolega Rimgaudas Bražas padarė apvalų stalą. Su šių namų gyventojais ji plėšė plastikines sienų lenteles, kurios buvo pakeistos medinėmis, šlifavo, dažė, lakavo ir tam tikromis priemonėmis dirbtinai pasendino standartinius, masinės gamybos sovietinių metų baldus – rašomąjį stalą, spinteles. Kad patalpos interjeras būtų panašus į Provanso stiliui būdingą, prireikė pervilkti ir minkštasuolį šviesiu gobelenu. Vieną to kambario sieną puošia pastelinių spalvų gėlių kompozicija. Šį dekorą ten irgi pati Raminta padarė.

„Tvarkydama rekvizitų sandėlį stengiuosi nieko neišmesti. Kiekviena audinio atraiža, atitarnavęs baldas ar kitas daiktelis gali būti perdarytas ir vėl pritaikytas buityje. Taip galima mažinti besaikį vartojimą, tausoti gamtą, išmetant mažiau atliekų. Be to, taip gana greitai ir nebrangiai galima atnaujinti savo namus“, – buvo įsitikinusi užimtumo specialistė.
Ji pridūrė, kad šių visų dalykų išmoko pati savarankiškai. Kai labai nori, anot jos, viskas išeina.

Toks buvo kambarys ir senas rašomasis stalas remonto pradžioje.

Ramintos darbo kabinetas yra pagrindiniame šios įstaigos korpuse. Ten šių namų gyventojai ateina siūti, megzti ir užsiimti kitokiais rankdarbiais, pavyzdžiui, iš džiovintų augalų aplikacijų kuria atvirukus, mokosi išradingai pakuoti dovanas. Kūrybinei veiklai juos įkvepia užimtumo specialistė. Visur jaučiama, kad jos rankos pridėta.

Raminta parodė ir netoliese jos pagrindinio darbo kabineto įrengtą virtuvę. Ten su čia gyvenančiais žmonėmis yra ruošiamos atsargos žiemai, įvairūs prieskonių, kurių užsiaugina čia pat prie namų darže, mišiniai. Rudenį visi kartu važiuoja prisirinkti šaltalankių ir vėliau spaudžia jų sultis.

Taip dabar atrodo senas rašomasis stalas.

Viename laisvame virtuvės kampe greitai bus įkurta arbatinė. Sienos jau dekoruotos. Liko restauruoti kėdes. Reikia laukti šiltesnių orų, kad dažai greičiau džiūti galėtų. Tikisi, kad vasarą ta arbatinė bus įrengta. Šiuo metu ieškanti, kas galėtų paaukoti jų įstaigai gobeleno atraižų.

Pašnekovė sakė, kad reikėtų daugiau savanorių, kurie Kupiškio socialinės globos namuose padėtų įgyvendinti įvairius kūrybinius, edukacinius sumanymus. Savanoriai čia atvyksta tik pakviesti. Antai yra sumanymas vieną gamybinį pastatą išpaišyti grafičiais. Šioje veikloje sutiko pagelbėti kupiškėnas Marius Skrupskis.

Apie patirtį ir kūrybos ištakas

Paklausta, ar savo namuose irgi turi pačios dekoruotų, atnaujintų baldų, Raminta teigė, kad tokių, be abejo, yra. Jai sunkiau naują baldą išsirinkti. Vis pagauna save mąstančią, kaip jį galėtų pakeisti.

Raminta parodė, kaip dekoruojami paviršiai.
Nuotraukos autorės ir Ramintos Murnikovos

Moteris pateikė ir kai kurių praktinių patarimų. Pasak jos, baldą perdažant geriau naudoti volelį, o ne teptuką, kad paviršius būtų vientisas, be dryžių. Dažus galima ir purkšti. Dekoruoti galima įvairius rėmus, baldus, vazonus ar sienas. Tam ji naudoja įvairius trafaretus. Juos deda ant norimo paviršiaus ir užtepa glaistu.

Paprašyta papasakoti daugiau apie save, Raminta sakė, kad yra kupiškėnė. Čia baigė gimnaziją. Šiek tiek mokėsi Kupiškio meno mokykloje dailės, bet tų mokslų nebaigė. Visgi gyvenimas taip sudėliojo, kad paniro į šią sritį. Iš kur jos šis polinkis į meną, sunku pasakyti. Močiutė iš mamos pusės Aldona Paulėnienė jaunystės metais buvo dažytoja, dekoratorė. Piešia paveikslus ir moka daug ką tarsi iš nieko padaryti. Senelio Alberto Tonkūno tėvas, jos prosenelis, vardo nebepamenanti, pasak giminaičių, piešė autoportretus. Kita jau mirusi močiutė Marija Gelmut buvo vokietė iš Kazachstano. Ten senelis Albertas tarnaudamas armijoje su ja susipažino ir susituokė. Raminta mano, kad iš jos gal bus paveldėjusi kruopštumą, tvarkingumą.

„Dažnai man dukros pasako, kad aš esu susipykusi su netvarka“, – atviravo pašnekovė.

Raminta savo dukroms Keirai ir Arijai iš mažens skiepija grožio pajautimą, estetikos suvokimą. Vyresnioji mokosi Kupiškio meno mokyklos dailės skyriuje. Gražiai piešia ir jaunylė. Moters silpnybė – gražūs indai. Smagu, kai ir dukros aplinkoje, pavyzdžiui, nuėjus į kokią kavinę, pastebi išskirtinės formos, gražius indus. Įsirengdama butą ji irgi su dukromis tarėsi, ką ir kaip daryti. Pati pasidarė remontą.

Reklama: Iddo.lt